Perskaičiau straipsnį apie naują dviratininkams išleistą įstatymą ir nuomonių peštynes.
Nuomonių daug ir, aišku, visi turi po savo vežėčių ašį ir trauks tik į vieną pusę. Tad gal baikite tas pasakėčias ir patys susimąstykite, kas, ką siūlote?
Žiūrint iš dviratininkų pusės – kaip gerbčiau S. Brunzą, bet jo požiūris yra tik iš automobilio pusės. Sakyti, kad dviratininkai, tik atsisėdę ant dviračio, ir jau mina po automobiliais, negalima. Dviratininkas yra toks pats pilnateisis eismo dalyvis kaip ir kiti. Ar aš klystu? Tada tas pasakymas, kad dviratininkai nėra matomi kelyje yra juokingas – gal atsimerkim ar pradėkim žiūrėti ir į kitus eismo dalyvius? Ne tik žiūrėti, bet ir toleruoti.
Pėstysis, ypač tamsiai apsirengęs (Lietuvos mada), irgi „sunkiai“ matomas. Bet jiems kažkodėl neužkabinate liemenių ir žibintuvėlių. Ir būtinai mirksinčių. Kodėl vieni užkliuvo, o kiti ropos toliau be saiko „lįsdami“ po ratais? Primenu vėl – eismo dalyviai visi vienodi kelyje! Ar tikrai?
Jeigu yra nurodymas „būti“ matomais, tai prašome taikyti tai visiems. Kodėl rengdami įstatymus aklai sukate tik į vieną pusę? Ar taip įprasta Seime, ponas Juliau Sabatauskai? Ruošiat įstatymus ir rašot tik apie vieną „problemą“. O kad kiti yra (!) šalia ir bus – tuo metu pamirštat? Kodėl vieną kurdami, kitką slepiate?
Eismo dalyviais laikomi visi. Bet taisyklės sugriežtinamos vieniems, o kiti – niekuo kalti? Išsprendėte didelę problemą? Dviratininkas nuo pėščiojo kelyje nelabai skiriasi jeigu kažkas to aiškiai nemato. Kartais „nematomos“ tampa ir kitos transporto priemonės. Bet problema – tik dviratininkai?
Neteigiu, kad dviratininkai nėra problema, bet tokia pat problema taptų ir pėstieji jeigu nebūtų jiems skirtų takų.
Šaligatvius kažkodėl įrengti yra norma, o vat dviratininkams takus – tai dar pamąstysite. Kiek kilometrų pačiame Vilniuje yra pėstiesiems skirtų šaligatvių? Kelių automobiliams? Ir dabar savivaldybės užklauskite, kiek dviratininkams skirtų naujų trasų nutiesta. Sutinku, kad dviratininkų keliu galima vardinti ir tą kelio dalį, kurioje pažymėtas dviratukas, metras iš šono. Pakaktų ir jo, jei būtų ne tik popieriuose.
Prisipažinsiu, kad vairuoju automobilį. Kartais tenka būti ekstrasensu, numatant kitų eismo dalyvių veiksmus. Taip pat ir dviratininkų. Taip, esu nusikeikęs ne kartą dėl dviratininko, kurio vos neprispaudžiau, manevro. Dar daugiau burnojau, neteiskit – dėl kitų eismo dalyvių. Nėra kažkurie vieni kalti. Visiems trūksta vairavimo kultūros.
Galvoju: kiek avarijų įvyko dėl dviratininkų kaltės? O kiek dėl automobilių vairuotojų? Ko gero, daugiau avarijų dėl pastarųjų. O jeigu savivaldybė būtų keliuką dviratininkui nutiesus, kiek šansų kad dviratininkas iš „gero gyvenimo“ būtų lindęs po ratais? Manau kad labai nemažai „dėl automobilio vairuotojo kaltės“ irgi priskaičiuotumėm. Ypač jeigu tą statistiką pateiktų Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas E.Kriščiūnas.
Tęsti toliau? Šį kartą labiau apie įstatymo detales.
Kodėl mirksinti lemputė? Automobilyje tegu irgi mirksi – geriau matysim. Motociklininkas, kiek jis didesnis už dviratininką? Jis su mirksinčiais žibintais keliauja? O gal tegu su liemene? O dar žinant jų greitį – puikus transparantas būtų. Aš juos visus kažkodėl matau ir jie man netrukdo bei iš „gero gyvenimo“ man po ratais nelenda. O pėstysis tegul girliandą pasikabina. Logiška juk, o jeigu aš jo nepamatysiu?
Dviratininkas tikrai geriau matosi su liemene, tamsoje ypač, tačiau pėstysis irgi. Bet vairuotojas – nesimato, nekalbant apie patį automobilį. Jeigu ne žibintai – nežinotumėm, kad jis irgi čia dalyvauja. Dažniausiai matom tik jo žibintus. Sakyčiau, kad pagal dabartines įstatymo formas, automobilio vairuotojas turėtų, ypač naktį, vairuoti įjungęs salono šviesas, kad visi dalyviai matytų. Nesvarbu, kad matau gabaritus, nesvarbu, kad jis mane mato. Aš juk nematau, ar koks jo keleivis neiškišęs galvos ir aš į ją neatsitrenksiu. O jeigu? O ką jis ten veikia? Ir dėvėti liemenę privalu visiems! Juk visi keleiviai irgi yra eismo dalyviai. Tai ar ne absurdiška ir juokinga, kai tokie įstatymai kuriami? Bet tęskime, čia dar ne pabaiga.
Pėstysis eidamas per kelią irgi turi apsirengti liemenę? O gal pakanka, kaip yra dabartiniame įstatyme: „...neapšviestoje kelio dalyje pestieji turi..“. Necituosiu to įstatymo apie atšvaistus, patys galit rasti ir pasiskaityti. Gal ir dviratininkai gali apsiriboti atšvaistais ir (ar) tik neapšviestose vietose.
Normalu būtų parašyti, kad kelyje dviratininkai turėtu būti su atšvaitais ir viskas. Kaip aš pats buvau nustebęs, kad atšvaitai yra gerai matomi, net ir saulėtą dieną. O taip, vos nepamiršau – saulėtą dieną vairuotojas (bet kurios transporto priemonės) turėtų viską gerai matyti. O gal vairavimo teisės yra ne jums? Žioplinėjančiam ne vieta kelyje? Įstatymų kūrėjai ar jūsų paskirtis teisti vienus ar kitus, o gelbėti žioplius? Žioplą ir už rankos laikydamas neapsaugosi.
Pažiūrėkit, ką siūlote vieniems eismo dalyviams ir ką kitiems. Vieni patogiai žioplinės ir „nepamatys“ kito eismo dalyvio. O kiti turi važinėti vos ne su transparantais: „žioply, aš čia esu!“...
Pamąstymui apie absurdiška situaciją: kodėl keliuose apšviesta yra kelio dalis, kurioje važinėja transportas turintis šviesas, bet nėra apšviesta tą kelio dalis, kurioje vaikšto eismo dalyviai, kurie yra be apšvietimo?
Diskriminuoti ar išbraukti iš lygiaverčių dalyvių lengva, o mąstyti apie visus nediskriminuojant nieko – sudėtingiau... Bet geras politikas turi stengtis matyti visus dalyvius! Supratingoje ir darnioje visuomenėje negali būti kažkas aukščiau už kitus, paminant jų interesus.
Šiuo straipsniu neginu nei dviratininkų, nei peikiu kitus eismo dalyvius. Nenoriu įžeisti nei vienos pusės, norisi tik normalaus įstatymo su visais pasvarstymais ir visų pusių norų išklausymo. Taip, visų norų neišpildysit, bet išmokti stengtis nekenkt reiktų. Ar sunku paieškoti įstatymo pavyzdžių? Nereikia dviračio išradinėt dar kartą. O ir toli ieškot taip pat nereikia...
