Prisistatysiu, esu teorinės fizikos magistras. Neturiu gilių žinių energetikoje ar ekonomikoje. Bet vienas dalykas mano darbe yra svarbiausias: sugebėti sekti kito žmogaus įrodymą eilutė po eilutės ir ieškoti galimų klaidų. Matematinių arba loginių. Neseniai perskaičiau straipsnį - laišką Algimantui Čekuoliui.
Dėstymas atrodė argumentuotas, pagrįstas matematika. Specifinių skaičių nežinau, todėl beveik visus juos imų iš straipsnio bei ieškau galimų klaidų, matematinių arba loginių, ir jas suradęs koreguoju įrodymą.
1. Pigi elektra.
Numatoma VAE statybų kaina - 17 mlrd. Lt. Elektrinės galia 1350 MW. Investicijų atsipirkimo laikas - 10m. Visas elektrinės veikimo laikas - 40m. Elektrinės galios dėl objektyvių priežasčių sumažinimo koeficientas 80%. Iš viso pagamintos energijos kiekis: 94.6 TWh per investicijų grąžinimo laikotarpį ir 378 TWh per visą elektrinės veikimo laikotarpį.
Lietuva, tarkime, skolinasi visą savo statybų kainos dalį - 6.5 mlrd. litų. Užsienio investuotojai prideda 10.5 mlrd. litų. Investicijų grąžinimo laikotarpiu reikės grąžinti visą pasiskolintą sumą - 6.5 mlrd. litų bei palūkanas. Jeigu kiekvienais metais pasiskolinsime aštuntadalį visos sumos - 0.8125 mlrd. ir visą laiką mokėsime 5% nuo tiek, kiek jau esame pasiskolinę, galutinė palūkanų suma iki pastatymo bus: 0.8125*0.05 + 2*0.8125*0.05 + ... = 1.4625 mlrd. litų. Lygiai taip pat suskaičiavę palūkanas po VAE pastatymo, tik kas metus grąžinant 0.65 mlrd. litų: 10*0.65*0.05 + 9*0.65*0.05 + ... = 1.7875 mlrd. litų. Taigi, sudėjus pasiskolintą sumą bei visas palūkanas prieš ir per investicijų grąžinimo laikotarpį, gauname, kad iš viso turėsime sumokėti 9.75 mlrd. litų. Kaip supratau iš straipsnio, investicijų grąžinimo laikotarpiu į elektros kainą turi būti įtraukta ir užsienio investuotojų kainos dalis - 10.5 mlrd. litų. Taigi iš viso gauname, kad reikės grąžinti 20.25 mlrd. litų. Vienai kilovatvalandei tenka 21.4 ct.
Kita kainos dalis - eksploatacinės sąnaudos VAE, į kurias įeina kuro dalis, užmokestis darbuotojams ir t.t., autoriaus pateiktos 7.5 ct/kWh. Tarkime, darbuotojų algoms tenka 2 ct/kWh. Jeigu norime suskaičiuoti sąžiningai lyginamąją VAE elektros kainą, turėtume iš galutinės kainos šiuos du centus atmesti, nes juos gauna mūsų piliečiai, žmonės, kurie dirba VAE. Tada eksploatacinės išlaidos yra 5.5ct/kWh.
Kita kainos dalis - pelnas. Tarkime, kad pelnas yra 12% nuo galutinės kainos (įskaičius ir 2ct/kWh darbuotojams). Bet vėlgi, norėdami sąžiningai įvertinti elektros energijos kainą, turėtume neįskaičiuoti valstybės gaunamų dividendų, nes jie visvien sugrįžta iš valstybės biudžeto tiems patiems žmonėms, kurie moka už elektrą. Kadangi investuotojų dalis yra 60%, taigi antkainis dėl pelno yra 12%*60% = 7.2% nuo galutinės elektros kainos. Gauname (21.4ct/kWh už investicijas + 7.5ct/kWh už eksploataciją )*7.2% = 2.1ct/kWh.
Sekanti išlaidų rūšis yra kažkokia mistinė amortizacinių atskaitymų rūšis, kuri nurodyta 8%. Neaišku nuo ko yra tie 8%. Sveiko proto užtenka suvokti, kad amortizacija tikrai nesusijusi su investicijomis ir tikrai nesusijusi su investuotojų pelnu bei žmonių atlyginimais. Taigi 8% lieka būti tik nuo eksploatacijos dalies 5.5ct/kWh. O tai sudaro 0.44ct/kWh.
Taigi galutinė elektros energijos kaina per investicijų grąžinimo laikotarpį dėl investicijų grąžinimo, eksploatacinių sąnaudų, pelno bei amortizacijos yra: (21.4+5.5+2.1+0.44)ct/kWh=29.44ct/kWh.
Logiškai skaičiuodamas pagal visiškai tuos pačius dėsnius kaip autorius ir įskaitęs visus jo minėtus faktorius gaunu 29.44ct/kWh, o ne jo minėtus 35-40ct/kWh. Atsakymai jau šiek tiek skirias. Kuo toliau, tuo blogiau.
Paskirstymo tinklų kainos dalis. Manau, kad teigti, kad skirstymo tinklai pakelia elektros kainą 3 kartus, yra baisi loginė klaida. Pabandysiu tai įrodyti "reductio ad absurdum" metodu. Reali situacija, perkame elektrą iš Rusijos už 15ct/kWh, vartotojai ją gauna už 15*3.17=47.6ct/kWh. Reiškia, kad elektros tinkluose nusėda 32.6 ct/kWh. Hipotetinė situacija: tarkime Baltarusija pasistato reaktorių ir pasiūlo Lietuvai elektros energiją už 12ct/kWh. Visiškai realus scenarijus. Taip išeina, kad tada galutinis vartotojas gautų elektrą už 12*3.17=38ct/kWh. Kaip turėtų atrodyti savanaudžių skirstomųjų tinklų šefų logika? "Mums žaliavą atpigino 3ct/kWh. Mes į tai reaguokime atpigindami galutinę produkto kainą žmonėms 9.6 ct/kWh". Absurdas? Absurdas.
Skirstomieji tinklai skaičiuoja lygiai taip pat kaip ir mes, vienai kWh išskirstytos energijos priskirdami kažkiek centų tinklų remontams, kažkiek centų šiluminiams nuostoliams, kažkiek centų pasipelnymui. Dabar tinklų užsiprašyta suma yra 47.6 ct/kWh - 15ct/kWh = 32.6ct/kWh. Sudėjus su prieš tai mūsų gauta kaina, gauname 62ct/kWh. Ir tai yra galutinė elektros kaina investicijų grąžinimo laikotarpiu, kuris tęsis 10 metų. Kažkaip labai jau tolokai nuo autoriaus 87.36 ct/kWh...
Likusius 30 metų, pasibaigus investicijų grąžinimo laikotarpiui, visi mokesčiai išliks tie patys, tik nereikės investuotojų kainos dalies, t.y. 21.4ct/kWh. Lieka tik eksploatacinės išlaidos 5.5ct/kWh, pelno išlaidos 7.5ct/kWh *7.2% = 0.54ct/kWh ir lygiai tos pačios amortizacinės išlaidos - 0.44ct/kWh. Gauname 6.48ct/kWh. Pridėjus skirstomųjų tinklų dalį, gauname 39ct/kWh galutinę kainą vartotojui pasibaigus investicijų grąžinimo laikotarpiui.
Taigi vidutinė 40 metų elektros kaina: (62 + 3*39)/4 = 44.75 ct/kWh. Trim centais pigiau, nei dabar. Straipsnio autorius: kaina bus ne mažesnė, kaip 1Lt/kWh, o gal ir dar didesnė. Kažkaip nedirba matematika pas autorių...
2. Energetinė nepriklausomybė
Energetika yra ir dujos ir elektra. Prie ko čia visa ta diskusija apie dujas? Pagrindinis branduolinio kuro tiekėjas yra Rusija. O koks yra dabartinis šiaip elektros tiekėjas? Pats autorius minėjo... Rusija! Kažkaip aš verčiau nusipirkčiau iš Rusijos kelis brangius (urano kaina įskaičiuota į eksploatacines išlaidas, kurios sudaro mažiau nei 10% visos energijos kainos, tad urano kainai padidėjus, pavyzdžiui, dvigubai (100%!) kaina galutiniam vartotojui padidėtų vos 10%) strypus urano ir gaminčiau elektrą, negu kiekvieną akimirką bijočiau, kad Vladimiras išvis išjungs tinklus arba pakels kainą nuo 15ct/kWh iki 40ct/kWh visiškai šiaip sau. Nes gali.
3. Į Lietuvą ateis investicijos ir bus sukurtos darbo vietos
Straipsnio autorius teigia: "Tai yra tiesioginis piliečių mulkinimas. VAE bus statoma už paskolas, kurias reikės grąžinti su palūkanomis". Kiek supratau, visa paskolų bei palūkanų įtaka buvo įvertinta skaičiuojant elektros kainą vartotojui. Visa litanija apie tai kaip nukentės ir Sodra ir švietimas pakliūna į loginių klaidų rūšį - "double counting".
Dėl statybininkų darbo vietų. Reikia pastatyti didžiulį betoninį pastatą. Dabar statybos darbų Lietuvoje nėra daug. Statybininkai nėra labai užimti. Vilniuje šalia fizikos fakulteto statoma 100 mln. vertės biblioteka. Kiekvieną dieną per pastaruosius dvejus metus praeidamas pro ją mačiau kaip nuo ryto iki vakaro joje pluša statybininkai. Man jie pasirodė lietuviai. Jie gavo algas. Kas blogai?
Lietuviai nevažiuos į Ignaliną 200 km padirbėti kelis metus? O vat pavyzdžiui baltarusiai važiuos 2000 km į Ignaliną padirbėti kelis metus. Loginė klaida. Tarp kitko, dabar nemažai vilniečių statybininkų (susitraukus statybų rinkai) kiekvieną pirmadienio rytą susėda į mikroautobusą ir važiuoja dirbti į Šiaulius, o penktadienį grįžta. Ir nieko.
Dėl specialistų trūkumo. Iš tiesų, laikoma, kad per 1-2 metus žmogus nedirbęs tam tikro kvalifikuoto darbo pilnai praranda darbo įgūdžius. Bet tas galioja visiems. Kodėl straipsnio autoriui atrodo, kad bet kuriuo laiko momentu Kazachstane yra 1-2 tūkstančiai pilnai apmokytų atominės energetikos operatorių, kurie šiuo momentu niekur nedirba ir yra pasiruošė vykti į bet kurią pasaulio šalį, pavyzdžiui, Lietuvą ir atimti visus darbus iš Visaginiečių? Jeigu aš būčiau visaginietis, kuris nebedirba VAE ir prarado kvalifikaciją, turėčiau dvigubą motyvaciją stropiai pasimokyti ir įgyti trūkstamų žinių, kad vėl galėčiau dirbti naujojoje VAE. Beje, kažkas minėjo, kad VU ir KTU kasmet išleidžia virš 50 potencialių operaetorių, kurie po apmokymų galėtų dirbti VAE. Ir išvis, nuo kada į būrio specialistų apmokymą bei ilgalaikės darbo vietos jiems suteikimą žiūrima kaip į blogą dalyką?
4. AE patikimumas (saugumas)
Laikome, kad pasaulyje yra 500 reaktorių, iš kurių avarijas patyrė 6. Straipsnio autorius teigia, kad tikimybė, kad pastačius dar kurį nors vieną, jis sprogs, yra 6/500. Pirmiausia, norėdami atlikti tokį skaičiavimą, visi įvykiai turi būti nepriklausomi. Kažkaip sunkiai apsiverčia liežuvis sakyti, kad 4 Fukušimos reaktoriai sprogo visiškai atsitiktinai ir nepriklausomai vienas nuo kito. Atmetus šią loginę klaidą, lieka 3 avarijos. Įvykių analizei pasitelksime matematinę statistiką: 3 įvykiai iš 500 yra laikomi retais įvykiais. Retus įvykius aprašo vadinamasis Puasono skirstinys. Mes teigiame, kad šio Puasono skirstinio vidurkis po 500 realizacijų yra 3. Tokiu atveju Puasono skirstinio vidutinis standartinis įvertis yra 2*saknis iš 3 = 3.46. Standartinis įvertis mums teigia, kad iš matematinio teiginio "pastančius pirmus 500 reaktorių sprogo 3" galime pasakyti tiek, kad pastačius sekančius 500 reaktorių, yra 95% tikimybė, kad sprogusiųjų reaktorių skaičius bus tarp 0 ir 7. Taigi, tikimybė, kad pastačius vieną reaktorių, jis sprogs, yra kažkur tarp 0% ir 1%. Kitaip tariant, matematinė statistika iš teiginio, kad iš 500 reaktorių sprogo 3, negali visiškai nieko pasakyti apie individualaus reaktoriaus patikimumą. Taip matematiniu būdu įrodome autoriaus teiginio beprasmiškumą.
Argumentas apie lėktuvus yra aiškiai tendencingas. Loginė klaida: lėktuvai neskraido 40 metų. Jeigu vidutinis lėktuvo skrydis yra 2 valandos, tai vieno reaktoriaus veikimo laikotarpiu galima įvykdyti 175000 skrydžių. Jeigu reaktorius sprogsta kažkuriuo laiko momentu, pavyzdžiui 114234 skrydžio momentu, niekas juk nesusprogdina dar 60766 lėktuvų šiaipsau? Taigi lėktuvo skrydžius logiškai atitinkanti tikimybė būtų: vienas nukritęs lėktuvas iš 500/3*175000 = 30 milijonų. Beje, google sako, kad vidutiniškai nukrenta vienas lėktuvas iš 6 milijonų skrydžių. Įdomus faktas, žinote, kiek žmonių mirė per Fukushimos nelaimę? 2. Kiek žmonių planuojama, kad metams bėgant mirs nuo vėžio ir kitų susijusių ligų? 130. Taigi, šiek tiek palyginama su lėktuvo nukritimu. Išvada? 500 Fukušimos saugumo reaktorių visame pasaulyje yra 30/6 = 5 kartus saugiau, negu visi pasaulio lėktuvai (turėtumėte suvokti, kad per atominių elektrinių nelaimes jau niekada nemirs tiek žmonių, kaip Černobylyje).
Pasakėlėje apie bačką su daug skylių man labiausiai patiko kaip "malyj koziol" įvykių dažnumas yra labai kruopščiai slepiamas, o vat jis, eilinis energetikas viską žino. Netgi tai, kokiu dažnumu "per plauką" neįvyksta Černobylio tipo katastrofos. Jaučiasi ne tik autoriaus polinkis į sąmokslo teorijas, bet ir savo kompetencijos pervertinimas. Tai yra suprantama, nes pats blogiausias scenarijus yra komentuoti tam tikrą dalyką, kuriame turi šiek tiek žinių, bet nesuvoki kiek tau jų dar trūksta. Nes vienu metu ir turi ką pasakyti nagrinėjamuoju klausimu, ir visiškai neturi kompetencijos į jį atsakyti teisingai. Man tai primena anekdotą: Žurnalistai klausia žymaus šachmatininko Kasparovo "Didmeistri, Jūs esate didžiausias strategijos ekspertas visoje Sąjungoje. Patarkite, kokį sekantį žingsnį daryti Sąjungai šaltąjame kare?" Kasparovas atsako: "Žirgas G6-F4". Taip, autoriau, jeigu 20 metų tvarkaisi termofikacinėje elektrinėje, išmoksti gana nemažai su energetika susijusių dalykų. Bet tai jokiu būdų nepadaro tavęs ekspertu matematinėje statistikoje, patikimumo bei rizikos valdymo teorijoje, finansų rinkų, energetikos rinkų dinamikos teorijoje, vadybos bei projektų rašymo mene ir, be abejo, politikoje.
Taip, Fukušimos avarija nelikviduota ir kiekvienas Japonijos gyventojas yra prasiskolinęs mažiausiai 3000 dolerių vien dėl tos nelemtos nelaimės. Bet gyvenimas juda toliau, dabar pasaulyje statomi 150 naujų atominių reaktorių. Ateitis priklauso žaliąjai energetikai. Ir dabar žaliausia yra branduolinė energetika.
