Ukrainoje prasidėję pilietinio pasipriešinimo veiksmai įgavo karinį pobūdį. Vaizdai iš Kijevo centro – kaip iš karo lauko. Aukų gausėja, o prasidėjęs piliečių ginklavimasis grasina dar didesnėmis aukomis, negu buvo per pastarąsias paras.
Valdžia nebesugeba sukontroliuoti padėties šalyje, nes praradusi legitimumą ir nebeturi bent minimalaus piliečių pasitikėjimo, būtino sureguliuoti iškilusias konfliktines situacijas. Be to, prezidento V.Janukovyčiaus derybos su vadinamaisiais „opozicijos lyderiais“ atrodo komiškai, nes derasi su žmonėmis iš valdžios elito, kurie neturi reikiamo ryšio ir pasitikėjimo tarp paprastų Ukrainos žmonių ir Maidano aktyvistų.
Maidano lyderiai yra ignoruojami, jų žiniasklaida neafišuoja ir daro viską, kad jie netaptų politiniais veikėjais. Vakarų diplomatai ir politikai jų reikiamai nepastebi ir visi kartu laiko juos nepažįstamais, nežinomais ir neturinčiais realios įtakos. Todėl nenuostabu, kad Maidanas toliau kunkuliuoja ir stiprėja, įgauna vis didesnį palaikymą visoje Ukrainoje. Įvykių eiga kaskart rodo, jog valdančiajame elite esanti opozicija negali būti derybų šalis ir su ja kalbėtis yra pakankamai tuščias reikalas tiek Vakarų šalims, tiek Rusijai ir V.Janukovyčiui. Taip toli pažengusį konfliktą sureguliuoti galima tik pradėjus kalbėtis su Maidano žmonėmis ir pripažinus jų realius lyderius. Be to, po pralieto kraujo reikalingi nauji rinkimai ir permainos, kurios tenkintų Ukrainos žmones, Maidano aktyvistus ir jų lyderius.
ES ir JAV politiką Ukrainos atžvilgiu vertinu labai prastai, nes ji yra be reikiamo susivokimo.
Taip pat aktyviai dalyvaujančios užsienio galios turi nustoti kištis į Ukrainos vidaus reikalus ir bandyti Ukraina paversti užsienio jėgos valdomu protektoratu, kokiu šiuo metu yra Lietuva (be savarankiškos užsienio ir vidaus politikos). Užsienio galių geopolitinis konfliktas yra didelė dedamoji eskaluojant krizę. Tiesa pasakius, iš šalies atrodo, kad viena užsienio jėga yra sukausčiusi Ukrainos jėgos struktūras ir piliečių sukilimą kreipia sau naudinga linkme. ES ir JAV politiką Ukrainos atžvilgiu vertinu labai prastai, nes ji yra be reikiamo susivokimo, prieštaringa, vėluojanti ir neadekvačiai reaguojanti į beprecedentinį geopolitinį ėjimą ir realią padėtį Ukrainoje .Manau, kad Vakarų šalys pralaimėjo geopolitinį Ukrainos mūšį, tačiau dar turi visas galimybes likti Rusijos nepažemintos ir ateityje vėl sugrįžti nauja jėga , nes Rusija nepajėgi užgrobti visos Ukrainos. Ji tik pajėgi užvaldyti dalį Ukrainos arba visą valdyti kaip protektoratą, kurį valdo jos agentai.
Todėl geriausiai dabar būtų rengti naujus rinkimus Ukrainoje, pripažinti Maidano lyderius, kaip rimtus politinius veikėjus, ir nustoti užsienio galybėms žaisti kreivus veidrodžius.
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt
