Patarėjai užsienio politikos klausimais prezidentei reikalingi tam, kad pirktų jai batelius?
Įsilaužimo į prezidentės patarėjo užsienio politikos klausimais elektroninį paštą istorija Lietuvoje sulaukė tokio atgarsio, lyg tai būtų pranešimas apie nereikšmingą autoįvykį, kuriame nesmarkiai nukentėjo pėstysis. Susidaro įspūdis, kad tokie įsilaužimai Lietuvoje vyksta kasdien ir niekam jie nėra įdomus.
Užteko prezidentūrai ir pačiam Vitalijui Klyčko, kuris neva dėkojo L.Jonavičiui už paramą, taip pat ir finansinę, pareikšti, kad tai yra provokacija, o patys laiškai – falsifikuoti, ir visi, patikėję jais, nutilo. Žinoma, eskaluoti šios temos Lietuvoje šiuo metu nėra naudinga, nes Ukrainos opozicija tapo didžiausia Lietuvos valdžios drauge, o apie tai, kad būtent per mūsų šalį eina neoficiali finansinė parama tiek Baltarusijos, tiek Ukrainos, tiek Rusijos opozicionieriams, Lietuvoje daug kalbėti nepriimta, juk tokia parama yra skirta kilniam tikslui – demokratijos plėtrai, kad ir ką tai bereikštų.
Ką gi, gal tai tikrai ir buvo provokacija, tačiau bent už vieną dalyką programišius tikrai galima būtų pagirti – tai puikus humoro jausmas. Padėkoti prezidentūros atstovui už Loretos Graužinienės vizitą į Ukrainą nesugalvotų net „Dviračio žinių“ kūrėjai. Žinoma, tariami Klyčko laiškai L.Jonavičiui kelia daug abejonių.
Net jeigu padarytume prielaidą, kad į asmeninį, o ne į oficialųjį L.Jonavičiaus paštą prezidentūroje V.Klyčko rašė konspiraciniais sumetimais, kyla klausimas, kodėl apie tokius svarbius dalykus jis rašė būtent L.Jonavičiui, o ne prezidentūros Užsienio politikos grupės vyriausiajai patarėjai Jovitai Neliupšienei, kuri pagal pareigybių hierarchiją yra aukščiau už L.Jonavičių. Tiesa, yra ir dar viena priežastis abejoti tuo, kad V.Klyčko galėjo rašyti L.Jonavičiui, bet apie tai – vėliau.
Įdomiausia čia yra tai, kad kartu su tikraisiais ar netikraisiais V.Klyčko laiškais programišiai taip pat paviešino kelis šimtus asmeninių prezidentės patarėjo žinučių, kurios, matyt, pagal piktavalių planą, turėjo pasitarnauti tam, kad V.Klyčko korespondencija atrodytų įtikinamesne. Panašu, kad šie, asmeniniai laiškai, yra autentiški, ir tai turėtų tapti dideliu galvos skausmu L.Jonavičiui, mat čia yra telefonai, bankų sąskaitos, asmens kodai, slaptažodžiai, kitų žmonių aptarinėjimas, privačios nuotraukos ir t.t. Padarytą žalą galima būtų prilyginti piniginės vagystei, todėl belieka patarėją tik užjausti. Tačiau tokia jau yra viešų asmenų ir su jais dirbančių žmonių karjeros kaina – pradėjai užsiiminėti politika, ruoškis netikėtumams, kurie dažniausiai yra labai nemalonūs. Nors skaityti svetimą susirašinėjimą nėra moralų, tačiau tuo ir yra patrauklus internetas, kad suteikia beribę laisvę ir čia nėra taisyklių, todėl ir aš pasidaviau pagundai bei suteikiau sau malonumą įkišti nosį į politikos užkulisius bei pasidomėtų kuom gyvena pirmajai šalies poniai dirbantys žmonės.
Temos yra labai žemiškos ir visiškai neprezidentinės – laisvalaikis, mokslas, buitis, tačiau vienas laiškas man, kaip moteriai, pasirodė labai įdomus ir neįprastas – tai užsakymas iš vienos nelietuviškos interneto parduotuvės. Atrodytų, kad čia nėra nieko ypatingo, juk visi mes kiekvieną dieną kažką užsakome iš interneto, tačiau man pasidarė smalsu, kam prezidentės patarėjui užsienio politikos klausimais, vyrui, vasarą prireikė net trijų porų žieminių moteriškų batų, už kuriuos jis iš savo asmeninės banko sąskaitos paklojo daugiau dvejų tūkstančių litų! Bateliai dailūs, tokių ir pati neatsisakyčiau. Tačiau kam jų prireikė L.Jonavičiui?
Suprantu, kad prezidentės patarėjas turėtų gauti neblogą atlyginimą ir savo pinigus jis laisvas leisti tenkindamas visus savo poreikius, kad ir kokie jie būtų, tačiau nuojauta kuždėjo, kad šis pirkinis buvo skirtas ne jam, juolab, kad ir užsakytos avalinės stilius buvo labai dalykiškas, be to, kažkur matytas. Juk būtent tokio stiliaus batelius yra pamėgusi pirmoji šalies ponia, kuriai ir dirba L.Jonavičius. Įtarimui patvirtinti užteko kelių minučių – prezidentės interneto puslapio fotogalerijoje Dalia Grybauskaitė buvo nufotografuota skirtingomis progomis avėdama visus šiuos batelius. Neprikibsi – gražu, stilinga ir dalykiška. Apie tokia avalynę prezidentė ir Seimo pirmininkė galėtų kalbėti valandomis... jeigu jos kalbėtųsi, žinoma.
O aš, pavarvinusi seilę ir pabandžiusi primesti, kiek mėnesių turėčiau taupyti tokiems bateliams, taip ir likau nesupratusi, kas turi šalies vadovei pirkti batelius, o kas turi patarinėti užsienio politikos klausimais? Tačiau kartu atsakiau sau į kelis kitus klausimus, kurie mane seniai kankino – kodėl D.Grybauskaitės užsienio politiką yra taip prastai vertinama, kodėl, pasitaikius pirmai progai, iš prezidentūros bėga patarėjai ir kodėl V.Klyčko tikrai negalėjo rašyti laišku L.Jonavičiui ...
