Vestuvių šventė su 60 kartą per penkmetį matomų giminaičių ir šimtą metų nematytų draugų? Kodėl vis dažniau tenka išgirsti, kad žmonės nebenori to marazmo? Nebenori, bet vis tiek tai daro. Nesuvokiama, kodėl dviejų žmonių šventė tampa kažkokia pompastiška banalybės muge.
Iš kur jūs žinote, ką iš tiesų jaučia jūsų porininkai, jūsų draugai, jūsų nuostabieji giminaičiai? Ar jūs įsitikinę, kad šimtametė draugė slapta jums nepavydi laimės? Ar jūs nemanote, kad kai kurie giminaičiai atvyko į šventę, nes nori pasižiūrėti kokio lygio ji bus? Kas kaip atrodo, kiek raukšlių jų veide, kokia neįdomi šventė, kas sustorėjęs, o kas su kokiu automobiliu prilėks? Iš kur jūs žinote ką jaučia jūsų uošvienė? Gal ji jaučia didesnį skausmą dėl savo dukters ar sūnaus nei džiaugsmą, kadangi ji mato, kad tai ne jos ar jo žmogus... Mamos viską jaučia.
Dviejų žmonių šventė tampa kaip filmo juosta. Joje daug kas netikra. Spaudžiančios nuo aukštakulnių kojos, nenustojanti šypsena, nuo kurios jau užtirpę net lūpų kampučiai, nuolatinis galvojimas, ar pabendravau su tuo ir anuo, ar visi patenkinti, ar visiems viskas gerai.
Taigi, vis dažniau tenka išgirsti, tačiau vistiek dauguma tam ryžtasi, o po to gailisi..
Aš irgi banda, nes kažkodėl jaučiuosi blogai, kad nežinau ką pasakyti plačiajai visuomenei, ar tai „draugas“, ar „vyras“.
O bažnytinė santuoka? Argi nėra kur kas labiau tikintys tie žmonės, kurie negali lengva ranka ištarti „Mylėsiu ir gerbsiu iki GRABO LENTOS!!!’’. Iš kur tu žinai, kas tavęs laukia rytoj. Gal po dešimties metų jūs žiūrėsite vienas kitam į akis ir galvosite – čia nebe tas žmogus, kurį sutikau. Gal jai ar jam pavažiuos stogas nuo sunkaus ar nuo per gero gyvenimo ir jis ar ji jus skaldys kaip malką – o tu turėsi būti, nes juk myli ir gerbi koks jis bebūtų...
O kai paklausi tų, kurie visa galva už santuoka ir jie pasako „pasikeičia viskas. Absoliučiai viskas. Ir visuomenės požiūris, VISKAS.“ Tai kas pasikeičia? Visuomenės nuomonė ar kas?
Aš ne prieš kitų nuomonę, kaip kas nori taip tas daro. Tik reiktų giliau pamąstyti ar tikrai mes to norime, ar to nori kiti? Tiesa ko nori? Šokinėti iš laimės dėl jūsų LAIMĖS, ar tiesiog linksmai pabaliavoti ir pabėgti nuo savo rutinos??...
Man nepatinka mano gimtadieniai. Man patinka kitų. Nes tada linksma ir nereikia nieko galvoti, nėra atsakomybės. Ar aš viena tokia?
