Martynas Žakevičius 10 metų mynė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto slenkstį. Ne, jis nebuvo amžinas studentas. Martynas – biofizikos daktaras, 2012 m. apgynęs disertaciją „Miegas – funkcijos, mechanizmai ir sutrikimai“, prieš tai baigęs molekulinės biologijos bakalauro ir neurobiologijos magistro studijas. Šiandien jis – „Swedbank“ projektų vadovas. Paklaustas, ką biofizikas veikia banke, šypsodamasis atsako: „Dirbu įdomų darbą smagiame kolektyve. Universitetas nėra konkrečių profesinių dalykų mokykla, tai žinių, strateginio mąstymo lopšys.“
Apsisprendimas
Studijuoti biologiją Martynas nusprendė įstojęs į Vilniaus licėjų, biologinės pakraipos klasę. „Pradžioje būta minčių apie mediciną, bet jau po metų supratau, kad man įdomesnis molekulinis lygmuo, traukė baziniai gamtamoksliai dalykai. Studijas Vilniaus universitete pasirinkau sąmoningai ir tikslingai. Su molekuline biologija susijusių kitų universitetų Lietuvoje nėra daug, o ir gyvenau Vilniuje, tad norėjau ir studijuoti savo mieste. Svajodavau, kad studijuosiu universiteto senuosiuose centriniuose rūmuose... Bet pasirodė, kad mano pasirinktas Gamtos mokslų fakultetas –M. K. Čiurlionio gatvėje. Laimė, kad ten irgi senųjų mūrų ir mokslo kvapo kaip reikiant yra, ir liko tik džiaugtis, kad studijuosiu ne Antakalnio „dangoraižiuose“.
Miego link
„Bakalauro studijų metais laisvalaikiu pradėjau domėtis neurobiologija, su smegenimis susijusiais dalykais – psichologija, masių psichologija, laisvalaikiu skaitydavau knygas. Taip po truputį jaukinausi miegą, kuris pats savaime man yra įdomi tema, kadangi dar mažai apie jį yra žinoma, sudėtinga tyrinėti. Iš pradžių mano interesas buvo sapnai ir pats sapnų fenomenas. Trečiaisiais bakalauro studijų metais parašiau kursinį darbą apie vyrų ir moterų sapnų savybių skirtumus. Dariau nedidelį tyrimą – rinkau informaciją apie keliolikos tiriamųjų sapnų savybes: spalvas, siužetą, kvapus ir pan. Dėstytojai tada su šypsena į visa tai pasižiūrėjo – jaunas, ambicingas, tegu. Kaip paaiškėjo, Lietuvoje iš tiesų sudėtinga sapnų tyrimus daryti, tam neužtenka nedidelių Lietuvoje veikiančių miego centrų, reikėtų keltis į Šveicariją ar Suomiją.
Pats laikiausi principinės vidinės nuostatos likti studijuoti ir gyventi Lietuvoje, todėl nuo sapnų natūraliai perėjau prie miego temos – pasinėriau į miego funkcijų, mechanizmų ir sutrikimų tyrimus. Pagrindinis mano išsikeltas kriterijus sau buvo gautų žinių ir išvadų pritaikymas geresnei žmogaus savijautai, gyvenimo ir miego kokybei gerinti. Be mokslinių aspektų, disertacijoje iš esmės kalbėjau apie du praktinius dalykus, du galimus praktinius pritaikymus. Visų pirma – buvo parodyta lėtojo miego antrosios stadijos (vakarinių ciklų) vientisumo svarba miego kokybei ir žmogaus poilsio jausmui, todėl miego tyrimuose daugiau dėmesio reikėtų skirti nervų sistemos stabilumui lėtojo miego antrosios stadijos metu ir ypač pirmoje nakties pusėje, kuri, tikėtina, yra reikšmingesnė miego kokybės jausmui.
Pavyko įrodyti, kad geram miego jausmui reikšmingiausia antroji miego stadija, ir tai yra puiki erdvė tolimesniems tyrimams. Antras dalykas – matome, kad miego kokybei yra svarbesnė pradinė miego dalis, tai yra pirmoji pusė arba pirmasis trečdalis, todėl miego medicinoje nemigoms gydyti rekomenduojama duoti trumpo veikimo migdomuosius, kurie veiktų pirmųjų miego ciklų metu ir taip galbūt lemtų geresnę savijautą ryte.“
Prisiminimai
„Daugiausia šiltų prisiminimų yra išlikę iš bakalauro studijų. Prisimenu gamtamokslines praktikas – išvažiavimus į gamtą su kursiokais. Kelių dienų išvykos į Puvočius, Kairėnus, po Vilniaus ar Trakų apylinkes... Dieną dirbdavom, ieškodavom vabzdžių, rinkdavom kolekcijas, o vakare – linksmybės arba tekdavo per naktį ir egzaminams ruoštis. Labai šiltai prisimenu ir dėstytojus. Geras jausmas apimdavo, kai sudėtingi dalykai sekdavosi gerai ir dėstytojai, kurių kiti privengdavo ar nemėgdavo, man atrodydavo artimesni, jausdavau jų aukštesnių standartų siekimą ir reikalavimą. Jų asmenybės ir dėstymo stilius man buvo artimi.“
Biofizikas banke – fenomenas?
„Į finansų pasaulį atėjau paragintas draugų. Jie, baigę ekonomikos mokslus, pradėjo dirbti investicijų valdymo srityje, skirtinguose bankuose. Kai susitikdavome, vis apie investavimą papasakodavo, geras rinkų perspektyvas. Tai buvo 2006–2007 metai, kai „viskas į kalną važiavo“ ir atrodė, kad taip bus visados. Taip pradėjau domėtis akcijomis, po truputį investuoti.
Tie patys draugai prikalbino laikyti ir egzaminą maklerio licencijai gauti. Sakė, banke visi, kas su investicijom dirba, laikosi, bet ne kiekvienam pasiseka. Tai priėmiau kaip įdomų iššūkį ir pabandžiau – susirinkau medžiagą, pastudijavau savaitę ir išsilaikiau maklerio licenciją. 2007 m., kaip tik buvo magistro studijų vidurys, sugalvojau, kad reikia ieškotis darbo arba praktikos. Iš vienos pusės tempė draugai su investavimu, iš kitos – molekulinės biologijos žinių bagažas.
Siunčiau CV ir į farmacines kompanijas, ir į bankus, kartais net nenurodydamas tikslios pozicijos. Jau buvau dalyvavęs keliuose pokalbiuose su farmacinių kompanijų vadovais, kai man paskambino iš investicijų valdymo įmonės, nors aš konkrečiai į jų siūlomą poziciją net nepretendavau. Tiesiog jie pamatė mano CV, susidomėjo motyvaciniu laišku ir mano asmeniu. Pasikalbėjome, sutarėme, kad liksiu mėnesiui stažuotei. Kaip vėliau sužinojau, pasirodo, pasaulyje nemažai sėkmingai dirbančių investicijų valdytojų neturi finansinio išsilavinimo, nes čia dažnai reikia kitokio mąstymo kampo, šioje pozicijoje puikių rezultatų pasiekia architektai, fizikai ir kt. Taip mąstė mano vadovė ir jos sprendimas pasiteisino – aš pritapau.
Nebuvo sudėtinga, tiek universitetinis, tiek licėjaus parengimas, žinių troškimas ir darbštumas davė savo – užsikabinau ir likau dvejiem metams UAB „Swedbank investicijų valdymas“ (tada ji dar vadinosi „Hansa investicijų valdymas“). 2009 m. tapau besikuriančio smulkaus verslo aptarnavimo departamento komandos nariu. Pradžioje ir čia dirbau analitiku, 2011 m. pradėjau eiti projektų vadovo pareigas – organizuojame darbus su smulkiomis įmonėmis ir ūkininkais. Kasdienis projektų vadovo darbas apima labai daug įvairių sričių – tai ir pardavimo idėjų generavimas, ir pasiūlymų rengimas, susitikimai, medžiagos ir pristatymų rengimas darbuotojams ir klientams, ataskaitų analizė, konkurentų stebėjimas, bendradarbiavimo su partneriais organizavimas ir pan. Dviejų vienodų dienų niekada nebūna.“
Išsilavinimas ir karjera
Dalydamasis mintimis apie išsilavinimą ir jo įtaką kiekvieno sėkmės istorijai pašnekovas Martynas pagrindiniu karjeros koziriu vadina asmenybę. „Jeigu tu baigi pasaulyje garsų finansinį universitetą, tai neabejotinai daro didelę įtaką karjerai banke. Tačiau net ir baigus studijas Lietuvoje ar net visai nesusijusius mokslus, kaip buvo mano atveju, norėdamas ir stengdamasis gali puikiai tobulintis pasirinktoje srityje. Kartais pasižiūriu darbo skelbimus, juose yra minimos tos specialybės, kurios būtų naudingos siūlomose pozicijose, bet dažnai parašoma, kad tai „būtų privalumas“, nėra absoliutinama.
Darbdaviai stengiasi atsirinkti jiems reikalingus žmones ne vien pagal baigtus mokslus ir CV – daug lemia gyvas bendravimas susitikimo metu, nes jie žino, kad ne visada konkrečios srities diplomuotas studentas pasiteisina. Galiu pakartoti, ką mano draugas, irgi daktaras, savo studentams sako: jeigu nori žinoti, „kaip“ kas nors daroma – reikėtų eiti į kolegiją (jokiu būdu nemenkinant tų aukštųjų mokyklų) ir tau ten puikiai parodys ir išmokys, kaip daryti, o jeigu nori žinoti, „kodėl“ kas nors vyksta – reikėtų rinktis studijas universitete, kur pats atrasi, kodėl ir kaip, išmoksi mokytis, ieškoti, argumentuoti.
Universitetas nėra konkrečių profesinių dalykų mokykla, tai žinių, strateginio mąstymo lopšys. Išsilavinimą suvokime pagaliau ne kaip kažkokią programą, kurią baigus dabar kažkas privalomai duos konkretų darbą ir atlyginimą. Taip niekada nebus. Pats dirbu ne pagal specialybę, bet niekada sau dėl to per daug nesukau galvos. Jeigu iš naujo galėčiau rinktis studijas, daryčiau viską taip pat. Studijos Vilniaus universitete, Gamtos mokslų fakultete, man suteikė labai daug įvairių žinių – pradedant išgyvenimu laukinėje gamtoje ir ekologija, baigiant mikro- ir makroprocesų suvokimu. Studijos plečia akiratį, praturtina asmenybę, kuo daugiau sričių studijuodamas apžvelgi, tiek tiesiogiai, tiek laisvalaikiu, tuo daugiau tobulėji kaip asmenybė ir savo žinias, įgūdžius, mąstymą gali pritaikyti bendraudamas su įvairiausiais žmonėmis, gali susišnekėti, siūlyti idėjas, strateguoti – nuolat judėti pirmyn.
Svajonė
Viena svarbiausių gyvenimo vertybių Martynui – gėrio davimas: „Man visada svarbiau ne konkrečiai ką ir kaip daryti, bet su kuo. Visą laiką artimieji ir draugai man buvo pirmoje vietoje. Padedu jiems įvairiose veiklose, palaikau idėjas. Kartais jos gal net nėra labai artimos, bet vien tai, kad tą daro mano draugai, man reiškia labai daug ir aš tą labai gerbiu ir branginu. Ir didžiausios svajonės siejosi su gerais ir naudingais darbais žmonėms.
Su draugais svajodavom užsidirbti daug pinigų ir dar daugiau jų atiduoti kitiems – gabiems, bet neturtingiems meno, sporto, mokslo žmonėms, vaikams, šeimoms, apskritai Lietuvai, kad joje būtų gera ir gražu gyventi. Tos svajonės gyvos iki šiol. Turiu du brolius, kurių vienas studijuoja fotografiją, o kitas yra šokių mokytojas ir socialinis pedagogas. Mes nuo to paties licėjaus laikų, jau dvylika metų, šokam breiką ir padedame broliui dirbti su probleminiu jaunimu – vedame jiems šokių pamokas nemokamai, padedame organizuoti įvairius renginius, stengiamės jiems būti geru pavyzdžiu, skiepyti sveiką ir gražų gyvenimo būdą, atitinkamas vertybes. Čia kol kas. Vėliau, manau, atsiras kitų projektų, gal savo verslus susikursim ir dar svariau prisidėsime prie savo svajonių įgyvendinimo.“
