Oficialiai tvirtinama, kad, kiekvienais metais Europos Sąjungoje perdozavę nuo narkotikų miršta apie 8 500 žmonių. Dar 2 100 miršta dėl ŽIV / AIDS, siejamos su narkotikų vartojimu. 3 000 žmonių dėl narkotikų vartojimo užsikrečia ŽIV.
BNS duomenimis Lietuva patenka į dešimtuką Europos valstybių, kuriose miršta daugiausia narkotikų vartotojų, rodo Europos narkotikų stebėsenos centro (EMCDDA) ataskaita. Mūsų šalyje 2011 metais milijonui gyventojų teko 20,9 mirties atvejo. Didžiausias mirtingumas tarp kvaišalų vartotojų – Estijoje, ten milijonui gyventojų tenka 135,7 mirties atvejo. Toliau eina Norvegija (73,1), Suomija (53,3), Jungtinė Karalystė (52,3) ir Airija (51,8).
Mirtys Lietuvoje, susijusios su narkotikų vartojimu: Higienos instituto duomenimis 2012 m. nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 70 asmenų, 66 vyrai ir 4 moterys. Palyginti su 2011m. mirusiųjų skaičius padidėjo 25 atvejais. Miesto gyventojai sudarė didžiąją dalį mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (mieste mirė 47, o kaime 23 asmenų). Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2012 m. buvo 33,2 metai.
Pasaulis prieš
Nesename dokumente tvirtinama: „Prieš keturis dešimtmečius JAV prezidento Ričardo Niksono pradėtas karas su narkotikais, kurio pagrindinis principas yra draudimai – žlugo“, – tokia išvada daroma 2011-aisiais paskelbtame Pasaulinės komisijos dėl kovos su narkotikais pranešime. Komisiją sudarė žymūs politiniai, jėgos struktūrų bei kiti atstovai. Jame pabrėžiama, kad būtina keisti kovos su narkotikais politiką bei dekriminalizuoti tam tikrų medžiagų vartojimą, tai yra nebausti narkotikų vartotojų. Tai leistų geriau jiems suteikti medicininę ir psichologinę pagalbą, taip pat išlaidos, kurios naudojamos teismams bei įkalinimui, galėtų būti skiriamos prevencijai. Beje, šios komisijos pareiškime taip pat nedrąsiai užsimenama ir apie galimus eksperimentus legalizuojant prekybą lengvaisiais narkotikais.
Vienos šalies pavyzdys
Noriu apsistoti ties vienos šalies pavyzdžiu. Tai Olandija.
Veiklos su narkotikais strategija, Nyderlanduose oficialiai turi keturis pagrindinius tikslus:
- Kliudyti pramoginį narkotikų vartojimą ir gydyti bei reabilituoti pramoginių narkotikų vartotojus.
- Mažinti narkotikų vartotojų žalojimą.
- Mažinti narkotikų vartotojų viešosios tvarkos trikdymą (viešosios tvarkos ir saugios kaimynystėje trikdymas).
- Kovoti su pramoginių narkotikų gamyba ir prekyba.
Priminsiu, kad Olandijoje yra griežtas narkotikų skyrimas į dvi grupes: lengvuosius ir sunkiuosius. Prie pirmųjų priskiriami kvaišalai iš kanapių: marihuana, hašišas ir panašūs narkotikai. Dar kitaip jie traktuojami, kaip „priimtini“ ir „nepriimtini“. Mūsų atveju beveik visada kalbėsime apie lengvuosius, jei kitaip nebus pažymėta.
Kelias link legalizacijos ir kontrolės griežtinimas
Politikai ir policija 1976 metais nusprendė atskirti lengvus ir sunkius narkotikus. Opiumo akto pataisose buvo dekriminalizuotos kanapės, t.y. iki 30 gramų jų buvo galima turėti, nebijant būti nubaustiems. 1975 metais Amsterdame buvo atidaryta kavinė (Coffe shop), kurioje buvo galima legaliai rūkyti kanapes. Valstybinės institucijos ‚nematydavo“ to, kas viešai nekrisdavo į akis. Tokia buvo politika. Palaipsniui per dekriminalizaciją pereita prie legalizacijos.
2004 metais Olandų ministrai išleido „Kanapių Laišką“, kuriame patvirtino trijų ramsčių politiką: sveikatos sauga, kova prieš žalingą kvaišalų poveikį, kova su narkotikais susijusių nusikaltimais. Vyriausybė daugelį sprendimų patikė vietos savivaldybėms ir vietos policijai. Tolerancija atvykėliams sumažėjo. Net ir nedidelis teisės pažeidimas, privertė uždaryti „Kofe-shopus“. Buvo apskaičiuota, kad kavinių skaičius 2007 metais buvo apie 1500, o dabar yra ne daugiau kaip 650-700 visuose Nyderlanduose, o apie trečdalis jų Amsterdame.
Dvejopas požiūris
Olandai nemato savo tolerantiškos politikos apie ribotą švelnių narkotikų vartojimą, kaip stebuklingą sprendimą. Jie bando užkirsti kelią piktnaudžiavimu narkotikais per švietimo priemones, atidžiai stebint piktnaudžiavimą narkotikais, kovojant su pasekmėmis, pavyzdžiui, laisvas tyrimas dėl ekstazi tablečių, nemokamo švirkštų keitimo programos ir nemokamas metadonas (pakaitalas heroinui). Šiandien 60 Olandijos miestų, šimtai šių programų veikia kasdien, siekiant stipriai paveikti gyvenimą šalyje. Tuo pačiu metu, Nyderlandų valdžios institucijos bando pašalinti mirtinus nelegalius narkotikus, kovojant su jų prekyba. Ir vėl per savo tolerantišką lengvų narkotikų politikos kryptį, jie tikisi, geriau kontroliuoti socialinius piktnaudžiavimo narkotikais reiškinius. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys patvirtina, kad iš 28 metų amžiaus grupės jaunuolių Nyderlanduose tik 16% kada nors rūkė marihuaną. Švelnūs narkotikai, kai jie yra plačiai prieinami, praranda daug savo patrauklumo.
Drausti negalima, reikia mažinti vartojimą
Lietuva, dar neseniai didžiavusi „laukinių vakarų“ etikete SSRS, dabar dar gali pratęsti šį džiaugsmą. Mūsų šalyje vis dar santykinai nedaug ŽIV/AIDS turėtojų, o ir kvaišalų vartotojų skaičius ne katastrofiškas.
Ilgametis Olandų, kaip opijaus ir legalios marihuanos krašto kovos ir tolerancijos istorija man bent aiškiai rodo, vien tik legalizavimas neduoda ilgalaikių gerų rezultatų. Kaip matome ir kanapių gamyklų ir rūkyklų bando išsilaisvinti ir Nyderlandai. Einasi sunkiai, bet apribojimai didėja. Čia visai kaip su degtine ir tabaku – uždrausti negalima, bet mažinti būtina.
