Kam kenkia pro plyšius išeinanti šiluma?

Brangstantis būstas ir netylančios kalbos apie brangų šildymą verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip jį atpiginti. Tik įsibėgėjusi namų renovacija vėl stabtelėjo, nes krizės prispausti žmonės nebesiryžta atverti piniginių būstui šiltinti. Kita vertus, tai vienur, tai kitur atsiranda drąsuolių, ieškančių alternatyvių šildymosi būdų. Vyriausybė, nutilusi apie kompensacijas namams renovuoti, prabilo apie biokuro naudojimą.
Šildymas
Šildymas / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Šildyti namus galima įvairiai – dujomis, malkomis, šiaudų-pjuvenų granulėmis, medžio skiedromis. Tačiau katilai turi būti pritaikyti kūrenti alternatyviuoju kuru, o ir pats kuro naudojimas turi būti efektyvus. Tyrimais nustatyta, kad pro sienas prarandame net apie pusę, pro langus – ketvirtį, pro lubas – penkiolika ir pro grindis – dešimt procentų į butą patekusios šilumos.

Todėl tiek senuose, tiek naujuose būstuose galima atlikti termovizinį tyrimą ir nustatyti pastato šilumos nuostolius bei izoliaciją. Pasak Kauno technologijos universiteto Geoinžinerijos katedros vedėjo docento Andriaus Jurelionio, termovizorius – bekontaktis matavimo per atstumą prietaisas – Amerikoje naudojamas nuo 1960 metų.

„Termovizinis tyrimas yra saugus, prietaisas nespinduliuoja jokių spindulių, nedaroma įtaka tiriamam objektui. Defektas nustatomas vos per kelias minutes. Juo galima nustatyti, per kurią namo sieną skverbiasi šaltis“, – tikina A.Jurelionis.

Specialistų teigimu, termovizorius infraraudonuosius spindulius, kurių nemato žmogaus akis, paverčia skaitmeniniu signalu ir sukuria jau matomą vaizdą. Juk šilumos energija gali nutekėti įvairiausiose namo vietose, o skirtingas spinduliavimas iš termovizoriaus atspindi temperatūrų skirtumą. Prietaisas fiksuoja tuos svyravimus ir padaro pastato nuotrauką, kuri įteikiama jo savininkui ar namų bendrijai.

Pro nesandarius langus, sienas, stogus išeinanti šiluma pridaro nuostolių ne tik namų savininkams, bet ir gamtai. Pasak aplinkosaugininkų, šildydami orą, o ne namus, prisidedame prie šiltnamio efekto ir klimato atšilimo.

Kartais sunku suvokti, kodėl dauguma daugiabučio gyventojų nesupranta arba nenori suprasti, kad jų pastatas priklauso kiekvienam buto gyventojui, todėl ir rūpintis, kad jis būtų sutvarkytas – apšiltintas, ištirtas termovizoriumi ar dar kokiu nors kitu prietaisu – turėtų kiekvienas gyventojas. Namų bendrijų pirmininkai prieš pradėdami renovaciją pirmiausia turi ištirti, kur, pasak specialistų, yra „šilumos tiltai, kuriais išteka laukan brangus turtas“.

Ne paslaptis, kad praėjęs statybų bumas paliko ir daug broko. Tačiau naujakuriai tik atėjus žiemai supranta, kokį broką paliko statybininkai. Pasikvietus specialistą su termovizoriumi galima sužinoti visas buto „skyles“. Ypač dažnai dejuojama dėl plastikinių langų sukeliamų nepatogumų – jie drėgsta arba yra nesandarūs. Praktika rodo, kad langų statytojai dažnai prastai naudoja ertmių tarp lango ir sienos užpildymo medžiagas, kurias, anot specialistų, reikia sudrėkinti, nes tik tada bus geresnis sukibimas, mažesni šilumos išspinduliavimo nuostoliai.

Daug informacijos suteikiančio prietaiso – termovizoriaus – kaina prasideda nuo 3 tūkstančių litų, tačiau už 75 litus jį galima ir išsinuomoti.

Daugiau naujienų apie ekologiją rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis