„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kasdienių įpročių poveikis gamtai ir mūsų piniginėms: kiek iš tiesų kainuoja popierius, vonia ir automobilis

Internete radę įdomų straipsnį dažnai jį atsispausdiname, užuot skaitę kompiuterio ekrane. Žala gamtai ir piniginei menka, kol tai netampa įpročiu. Jei kasdien atspausdiname po 5 puslapius, per metus sunaudojame tiek popieriaus, kiek galime pagaminti iš ketvirtadalio medžio. Panaši yra daugelio mūsų kasdienių veiksmų kaina. 300 km kelionės mašina poveikis klimatui yra toks pat, kaip vidutinės šeimos per mėnesį suvartotos elektros. O vonią iškeitę į dušą, sunaudotume perpus mažiau vandens ir tiek pat sumažintume sąskaitas.
Vonioje
Vonioje / Fotolia nuotr.

Voniai reikia karštesnio vandens

„Mergelėms visur gerai, bet geriausia – vonioje“, – sykį patraukė akį tokia šmaikšti išmintis, išraityta ant vieno iš Lietuvos mugėse pardavinėjamų puodelių įvairiems Zodiako ženklams. Juokas juokais, bet, jei norite neišlaidauti komunaliniams mokesčiams ir dar būti draugiški gamtai, vandens procedūromis geriau mėgautis vasarą ežere, upėje ar jūroje, o ne savuose namuose.

Jei tenka likti namie – Lietuvos klimatas maudynėms gamtoje ištisus metus netinkamas, nebent esate „ruonis“, o praustis, šiaip ar taip, reikia, – vietoj mirkimo vonioje rinkitės dušą. Taip sunaudosite mažiau ir vandens, ir kitų resursų, jei jų reikia vandeniui pašildyti. Tuo pačiu bus mažesnės ir išlaidos.

Maudydamiesi vonioje sunaudojate 115-190 litrų vandens, paskaičiuota tinklalapyje budgeting.thenest.com, o 4 minutėms dušo jo prireikia tik 75 litrų (jei dušo galvutė yra silpnesnės srovės – tokios per minutę praleidžia apie 10 litrų, pakaks ir pusės šio kiekio). Netikite? Kitą kartą, palindę po dušu, užkimškite vonią ir pamatuokite, kiek prireiks vandens. Tik nebandykite šio triuko dušo kabinoje, nes vanduo atsidurs ant grindų, įspėja consumerenergycenter.org.

Plaukų priežiūra
Plaukų priežiūra

Jei mėgstate pagulėti vonioje, turbūt nuolat įleidžiate karšto vandens. Prausdamiesi po dušu, leidžiate maždaug 35 laipsnių vandenį ir pajuntate visą jo karštį, o vonioje vanduo, nors leidžiamas 45 laipsnių, atvėsta iki 38 laipsnių. Ir dar – stovėdami po dušu nesusipilate ant savęs pusės buteliuko vonios putų bei dušo želė.

Dušas pigesnis pustrečio karto

Kasdien lįsdami po dušu per metus sunaudosite 13,8 tūkst. litrų (mažiau nei 14 kub. m) vandens, o maudydamiesi vonioje – 33 tūkst. litrų (daugiau nei 33 kub. m). Skaičiuojant dabartinėmis vandens kainomis, Vilniuje tam išleisite atitinkamai 60 litų ir 144 litus.

Tikslus vandens kiekis ir išlaidos už maudynes priklauso nuo įvairių faktorių: dušo galvutės (senos iššvaisto daugiau vandens), vandens šildymo būdo, duše praleidžiamo laiko (vidutiniškai pakanka 4 minučių, nors nusiprausti galima ir per dvigubai trumpesnį laiką, o jei ne tik prausiatės, bet ir trenkate galvą ar skutatės, duše užtruksite ilgiau). Kitaip tariant, jei mėgstate pastovėti po stipria karšto vandens srove, vandens gali prireikti tiek, kiek voniai.

Daug vandens sunaudoja ir kai kurie modernūs dušai – tai paaiškėjo, Didžiojoje Britanijoje ištyrus 100 šeimų įpročius, rašoma tinklalapyje thisismoney.co.uk. Vidutinis britas kasdien sunaudoja apie 150 litrų švaraus vandens – pradedant rytiniu tualetu, baigiant sodo laistymu ir drabužių skalbimu. Tiesa, kitose Europos valstybėse skaičiai mažesni: vokiečiai ir olandai sunaudoja po 125 litrus per dieną, prancūzai – po 110 litrų, o danai – po 80 litrų.

Per pastarąjį šimtmetį vandens suvartojimas išaugo. Pasak nevyriausybinės organizacijos „Waterwise“, kuri kovoja su vandens švaistymu, atstovo Jacobo Tompkinso, žmonės gyvena mažesnėmis šeimomis ar pavieniui, o tai didina vandens suvartojimą. Anksčiau drabužius pakakdavo išskalbti kas savaitę, dabar skalbyklės sukasi kiekvieną dieną. Tas pats su maudymusi – vonią sykį per savaitę pakeitė kasdienis dušas.

Maudydamiesi vonioje sunaudojate 115-190 litrų vandens, o 4 minutėms dušo jo prireikia tik 30- 75 litrų.

Nosinei pagaminti – 800 litrų vandens

Maždaug trečdalis geriamo vandens būstuose nuleidžiama tualete. Seno tipo klozetuose vienu kartu jo sunaudojama apie 13 litrų. „Waterwise“ paskaičiavimu, vidutinis namų ūkis vandenį tualete nuleidžia 5 tūkst. kartų per metus.

Penktadalis vandens išbėga prausiantis ir valantis dantis, šeštadalis – skalbiant. Modernioms skalbyklėms per skalbimą reikia maždaug 50 litrų. Ekspertų teigimu, daugelis žmonių vienu kartu prikrauna nepakankamai skalbinių, o „pusės prikrovimo“ režimai sunaudoja tiek pat vandens kiek įprasti.

Indams plauti sunaudojama iki 8 proc. dienos kiekio. Visiškai prikrauta moderni indaplovė sunaudoja mažiau vandens ir energijos nei prireikia tiems patiems indams išplauti rankomis. Kitas būdas taupyti vandenį – naudoti dubenis indams išplauti ir perskalauti. „Putų nuplovimas po tekančiu vandeniu yra aplinkosauginė nelaimė“, – teigiama tinklalapyje thisismoney.co.uk.

Žmonės išgeria tik 4 proc. kasdienių vandentiekio vandens sąnaudų. Tiesa, čia įskaičiuotas vanduo, liekantis virduliuose, prarandamas laukiant šaltos srovės, ir pan.

Bet tai tėra lašas vandenyne, palyginti su 3,3 tūkst. litrų žmogui „paslėpto“ vandens, kurio reikia gaminant maistą, drabužius, namų apyvokos reikmenis, popierių, elektrą ir pan. Pavyzdžiui, pagaminti buteliui alaus reikia maždaug 170 litrų šviežio vandens, litrui pieno – 200 litrų, mėsainiui – 2,4 tūkst. litrų, užauginti pomidorui – 13 litrų, o kilogramui ryžių – 2 tūkst. litrų.

Kol pagaminami medvilniniai marškinėliai, sunaudojama 4 tūkst. litrų, džinsų pora – 11 tūkst. litrų, o vienai popierinei nosinei „tereikia“ 800 litrų vandens. Šio vandens kiekius sunku įvertinti, todėl skaičiai – tik apytiksliai.

„Gulėti vonioje su visais nešvarumais?!“

„Waterwise“ ekspertai siūlo ne vieną būdą nešvaistyti vandeniui. Prauskitės po dušu ir trumpiau, nei esate įpratę, – vos minutė gali sutaupyti ne vieną litrą ir sumažinti sąskaitas. Užsukite vandenį, kol muiluojatės ar pilate ant plaukų šampūną. Nusipirkite mažiau vandens praleidžiančią dušo galvutę.

Jei neapsieinate be vonios, nebūtina ją pripildyti iki kraštų. Tačiau prausdami mažą vaiką daugiau sutaupysite maudydami jį vonioje, o ne po dušu.

123RF nuotr./Vaikai važinėjasi dviračiu
123RF nuotr./Vaikai važinėjasi dviračiu

Tiesa, ne visiems tai patinka. „Mane purto vien mintis, kad reikės gulėti vandenyje su visais nešvarumais, kuriuos ką tik nusiplovei!“ – interneto diskusijoje apie dušo ir vonios privalumus argumentą pateikė vienas lankytojas.

Transportui tenka penktadalis oro taršos

Dar viena sritis, kurioje galima pastebimai sutaupyti ir mažiau teršti gamtą, – transportas. Lietuvos transporto sektoriaus tarša sudaro penktadalį šalies CO2 išmetimų knygoje „Keliaukime atsakingai!“ rašo Baltijos aplinkos forumo ekspertai.

Vienos 300 km ilgio kelionės poveikis klimato kaitai lygus 165 kWh elektros – tiek vidutinė šeima Lietuvoje suvartoja per mėnesį.

Bet kuri kita transporto priemonė aplinką teršia sąlyginai mažiau nei automobilis. Autobusas kelionės CO2 pėdsaką sumažina beveik 3 kartus, elektrinis traukinys – beveik 4 kartus, o dyzelinis – 2 kartus. O dviračiai ir nuosavos kojos oro apskritai neteršia.

Medis = 8 333 lapai popieriaus

Daugelio žmonių elektroniniai laiškai baigiami medžio piešinuku ir siūlymu pagalvoti, ar būtina spausdinti tuos kelis sakinius.

Kol pagaminami medvilniniai marškinėliai, sunaudojama 4 tūkst. litrų, džinsų pora – 11 tūkst. litrų.

Vienas popieriaus lapas tesveria 10 gramų – kokią šakelę jis gali išsaugoti? Bet 200 tūkst. lapų sveria 1 toną. Tokiam kiekiui popieriaus pagaminti reikia 3 tonų medienos arba 24 medžių, rašoma tinklalapyje urban.csuohio.edu. Iš medžio galima pagaminti 8 333 lapus arba beveik 17 populiariausio – A4 formato spausdinimo popieriaus pakų.

Vienas sugadintas puslapis kainuoja 0,16 cento. Neseniai JAV paskaičiuota, kad darbuotojas kasdien sugadina vidutiniškai 6 puslapius arba 1 410 puslapių per metus. Tuomet tekstus iš interneto archyvui spausdino kas antras 45-54 metų žmogus ir tik kas trečias 18-34 metų, rašo printgreener.com.

„Citigroup-Environmental Defense“ tyrimas parodė, kad spausdinimo kaina iki 13-31 karto viršija tam panaudoto popieriaus kainą.

Beveik prieš dešimtmetį JAV per metus buvo sunaudota 8 mln. tonų spausdinimo popieriaus – tai yra 178 mln. medžių ekvivalentas. Amerikiečių biuruose sunaudojama tiek popieriaus, kad užtektų pastatyti 3 m aukščio 11 tūkst. km ilgio sieną – ilgesnę nei atstumas nuo Niujorko iki Tokijo.

Pagaminti vienam lapui sunaudojama 400 ml vandens. Tonai spausdinimo popieriaus pagaminti reikia 98 rūšių įvairių žaliavų, 11,134 kWh ir 72,2 litrų vandens, po to susidaro tona kietų atliekų ir 2,6 tonos anglies dvideginio (tiek automobilis išmeta per pusmetį).

123RF.com iliustr./Rankraštis
123RF.com iliustr./Rankraštis

Vienas suaugęs medis į atmosferą išskiria tiek deguonies, kiek pakanka dviem žmonėms.

Kompanijos „Lexmark“ studija atskleidė, kad vidutiniškai 17 proc. atspausdinto teksto yra šlamštas – informacija, kurios vartotojui visai nereikia: vien reklamos skydelis ar tinklalapio adresas atskirame puslapyje, nemaža dozė teisinio žargono, pridėto prie elektroninio bilieto, arba visų žmonių, gavusių elektroninį laišką, adresai.

Biuras be popieriaus – utopija

1975-aisiais įsiplieskė diskusija apie ateities biurą be popieriaus. Ji gimė iš įsitikinimo, kad asmeninių kompiuterių atsiradimas gerokai sumažins spausdinimo apimtis, o galiausiai jis taps visai nereikalingas. Tačiau tai buvo utopija – net išmanieji telefonai ir nešiojamieji bei planšetiniai kompiuteriai dar neįveikė spausdintuvų.

Priešingai – popieriaus sunaudojimas visame pasaulyje išaugo nuo 70 mln. tonų 1980-aisiais iki 140 mln. tonų 1996-aisiais. Internetas, nors turėjo pakeisti popierių, kaip tik prisidėjo prie aktyvesnio spausdinimo – žmonės ėmė spausdinti jame publikuojamus tekstus – archyvui ar kad būtų patogiau skaityti.

Artimiausioje ateityje spausdinimo irgi dar neatsisakysime. Kaip apkarpyti jam skiriamas išlaidas ir mažiau pakenkti gamtai?

Išlaidas popieriui galima sumažinti trečdaliu, spausdinant ant abiejų lapo pusių. Jei leidžia teksto formatas ir šrifto dydis, ant vieno lapo spausdinkite po kelis puslapius. Pirmiausiai pažiūrėkite, kaip atrodo spausdinti paruošti puslapiai, – kartais į naują puslapį būna perkeltos vos pora eilučių. Keletą lapų galima sutaupyti, vos šiek tiek sumažinus šriftą arba tarpus tarp eilučių.

Spausdindami ne tiesiai iš interneto, o nukopijuotą tekstą, patikrinkite, ar jame neliko nereikalingų nuotraukų, reklamų, nuorodų ir pan. Jei tekstą spausdinate tik tam, kad padėtumėte jį į archyvą, alternatyva gali būti PDF formatas – juo išsaugotus dokumentus galima laikyti kompiuteryje ar lengvai dalintis su kitais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų