Tapkite Žūklės draugu FACEBOOK tinkle, drąsiai spauskite čia.
Publikacija „Baidarių ekspansija“ atsidūrė Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų tarnybos akiratyje, todėl paprašėme jos specialistus pakomentuoti straipsnyje išsakytas mintis dėl plaukimo baidarėmis ribojimo žuvų neršto metu, leidimų limito nustatymo ir jų kontrolės bei vandens turistų veiklos reglamento.
Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė:
Vandens turizmas anksčiau buvo laikomas draugišku aplinkai, nes keliaudavo žinių ir suvokimą apie stovyklavimą bei bendrą elgesį gamtoje turintys žmonės. Žinojo, kaip ir kur sukurti laužą, pasistatyti palapinę, suvokė, kad nevalia palikti šiukšlių. Gaila, bet šiais laikais yra ir kitokių
 |
| Eimučio Gudelevičiaus, Andriaus Almanio ir Vygando Kilčiausko nuotr./Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė |
tendencijų. Pasitaiko turistų, kuriems plaukimas upe tapo paprasčiausia pramoga, kurie tiesiog lėbauja ir plaukdami, ir krante, palieka šiukšles ne tik stovyklavietėse, bet ir meta jas vandenin. Tokiais keliautojais nepatenkinti gyventojai, turintys žemės prie vandens telkinių. Na ir tikrai jais nesidžiaugia vandenų gyventojai... Taigi viską turime pradėti nuo pradžios. Todėl užsiimame auklėjamąja, aiškinamąja veikla.
Ką galima pasakyti dėl žuvų ir baidarininkų interesų derinimo? Esmė ta, kad jautriausias periodas žuvims – neršto metas. O jis nesutampa su intensyviuoju vandens turizmo laikotarpiu. Tad jau savaime visiems lengviau. Meškeriojimas šalies vandens telkiniuose sureglamentuotas teisės aktais. Tad ir plaukiantys baidarėmis ar kitomis priemonėmis turi jų laikytis. Kol nepakankamas keliaujančiųjų sąmoningumo lygis, reikalinga kontrolės sistema.
Taigi siekdami bendro tikslo – užtikrinti tinkamą lankymąsi gamtoje be žalos jai ir greta gyvenantiems žmonėms – dirbame, bendradarbiaujame su įvairiausiomis institucijomis (regionų aplinkos apsaugos departamentais, savivaldos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis) taip pat ir su vietos bendruomenėmis.
Eimutis Gudelevičius, Dzūkijos Nacionalinio parko (NP) direktorius:
Dzūkijos NP plaukiojimui baidarėmis, plaustais ir katamaranais labiausiai tinka Nemunas ir Merkys, todėl plaukiojimas jomis nėra ribojamas. Plaukti baidarėmis galima ir Ūlos bei Grūdos upėmis. Grūdos upe, kuri yra sekli, plaukiama tik tais metais, kai būna aukštas vandens lygis. Plaukimą baidarėmis Ūlos upe Dzūkijos NP teritorijoje reglamentuoja Parko planavimo schema.
 |
| Eimučio Gudelevičiaus, Andriaus Almanio ir Vygando Kilčiausko nuotr./Eimutis Gudelevičius, Dzūkijos Nacionalinio parko (NP) direktorius |
Plaukti baidarėmis Ūla leidžiama nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. ir tik su leidimais. Limitas – ne daugiau 200 žmonių per dieną arba 100 dviviečių baidarių. Tačiau toks srautas būna tik keletą vasaros savaitgalių, kai dienos šiltos, be lietaus. Darbo dienomis plaukiančių Ūlos upe nedaug.
Statistika rodo, kad plaukiančiųjų Ūlos upe kasmet mažėja: 2008 m. išduoti 9845, 2009 m. – 7539, 2010 m – 6095 leidimai. Duomenys pakankamai tikslūs, nes NP inspektoriai nuolat kontroliuoja situaciją. Plaukiančiųjų srautai mažėja ir kitose upėse. Įtakos tam turėjo ekonominė krizė šalyje. Vandens turistų poveikis gamtai ne visada tiesiogiai pastebimas, nes į akis krinta tik nutrypti krantai ir šiukšlės, laužavietės neleistinose vietose.
Upėse veisiasi žuvys, paupiuose paukščiai, tad gyvūnai – trikdomi, tačiau vandens turizmo sezonas prasideda praktiškai tik gegužės pabaigoje, kai daugelis žuvų, o taip pat ir kiršliai jau būna išneršę. Neigiamas vandens turizmo poveikis gamtai visada bus, tačiau draudimai – ne
 |
| Eimučio Gudelevičiaus, Andriaus Almanio ir Vygando Kilčiausko nuotr./Ūlos krantus jau reikia tvirtinti |
išeitis. Manau, kad žmonių sąmoningumas, požiūris į gamtą ir mus supančią aplinką keičiasi į gerąją pusę. Parko darbuotojai nuolat stebi teritorijų būklę, rengia talkas upėms ir jų pakrantėms sutvarkyti, įrengia stovyklavietes, išveža šiūkšles.
Andrius Almanis, Ventos regioninio parko direktorius:
Pernai Ventos upę parko teritorijoje kirto 2500 baidarių. Kad būtų plaukiama kitokiomis plaukiojimo priemonėmis, nepastebėta. Žuvų neršto sąlygos susirūpinimo nekelia, nors, kalbantis su gamtininkais, girdime nuomonę, kad vandens turizmas – problema. Tačiau Ventos upei tai kol kas
 |
| Eimučio Gudelevičiaus, Andriaus Almanio ir Vygando Kilčiausko nuotr./Andrius Almanis, Ventos regioninio parko direktorius |
nedaro įtakos. Tiesa sąkant, pastebima tendencija, kad vandens turistų, keliaujančių upėmis gausėja ir artimiausiu laiku gausės, todėl jau dabar laikas pagalvoti, kokių šios tendencijos poveikiui mažinti priemonių reikės imtis. Na, o kol kas tokio didelio srauto dar nėra, todėl plaukiančiųjų skaičius neribojamas.
Vygantas Kilčiauskas, Dubysos regioninio parko direktorius:
Vandens turistus Dubysos regioninio parko teritorijoje pradėjome skaičiuoti 2010 m.: buvo apklausti verslininkai nuomuojantys baidares Dubysa keliaujantiems turistams. Jų duomenimis, pernai Dubysa plaukė 5000 vandens turistų, iš kurių 90 proc. iškylavo birželio-rugpjūčio mėnesiais.
 |
| Eimučio Gudelevičiaus, Andriaus Almanio ir Vygando Kilčiausko nuotr./Vygantas Kilčiauskas, Dubysos regioninio parko direktorius |
Direkcijos specialistų nuomone, pastaruosius 2-3 metus vandens turistų srautas nekinta. Dubysa kol kas priklauso „savaitgalių“ upės kategorijai, tad tik savaitės pabaigoje, ją užplūsta baidarės. Kadangi vasarą, vandens turizmo įkarščio metu žuvys jau būna išneršusios.
Tos, kurios saugomos – lašišos, šlakiai, žiobriai išneršia dar anksčiau. Pastarųjų nerštui nedidelis baidarių srautas kovo-gegužės mėnesiais nekliudo. Pagal ilgamečio monitoringo duomenis Dubysos baseine kiršlių nėra pagauta, bet kalbama, kad jų ten yra. Jei taip, vis tiek nedaug. Kiršliai neršia upių sraunumose, todėl baidarės gali nubaidyti juos nuo nerštaviečių. Tikėtina, kad vėliau gali būti pažeidžiamos ikrelių dėtys. Tačiau kol kas baidarių eismo poveikis upių žuvims netirtas ir duomenų apie tai nėra. Tad nėra pagrindo riboti vandens turizmą Dubysoje, tuo labiau, kad Natura 2000 Saugomų teritorijų tinklui priklausančioje Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje „Dubysos upė žemiau Lyduvėnų“, kur saugomos lašišos, kirtikliai ir kartuolės, vandens turizmas šioms žuvims įtakos nedaro. Kur kas labiau kenkia vandens tarša ir hidrologinio režimo pakitimai dėl užtvankų veiklos.
 |
| Eimučio Gudelevičiaus, Andriaus Almanio ir Vygando Kilčiausko nuotr./Venta kol kas viena mažiausiai iškylautojų apgultų šalies upių |
