Tarptautinių ekspertų išvados dėl branduolinio kuro laidojimo galimybių Lietuvoje

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai įvertino Lietuvos panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių tyrimų programą ir parengė ataskaitą su išvadomis bei rekomendacijomis. Praėjusių matų pabaigoje, gruodžio 19-21 dienomis, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA) inicijavo tarptautinių TATENA ekspertų misiją dėl panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių Lietuvoje įvertinimo.
Radioaktyvios atliekos
Radioaktyvios atliekos / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Misijos metu nepriklausomi ekspertai peržiūrėjo RATA rengiamą „Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo žemės sluoksniuose geologinių tyrimų programą“, susipažino su atliktais tyrimais, išklausė vietinių specialistų pranešimų. Įvertinę šią informaciją, TATENA ekspertai parengė misijos ataskaitą su pastabomis, išvadomis ir rekomendacijomis.

Ekspertai pateikė tokias svarbiausias išvadas:

1. Panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimas žemės gelmėse yra vienintelis aplinkos atžvilgiu darnus ir saugus sprendimas, kuris turėtų atsispindėti Lietuvos Vyriausybės vykdomoje Nacionalinėje politikoje.

2. Svarbu įtraukti visas suinteresuotas puses (atliekų darytojus, tvarkytojus, reguliuojančias ir savivaldos institucijas, visuomenę) įgyvendinant giluminio atliekyno įrengimo programą.

3. Turi būti parengta ir vykdoma aiški Lietuvos branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija, o jos įgyvendinimui turi būti suteikti pakankami ištekliai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo organizacijai.

Taip pat ekspertai pateikė konkrečių pastabų dėl „Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo žemės sluoksniuose geologinių tyrimų programos“ – kokie papildomi tyrimai ir vertinimai turėtų būti atlikti, kaip susisteminti jau parengtą informaciją. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir rekomendacijas geologinių tyrimų programa turėtų būti atitinkamai papildyta.

Vykdant ES branduolinių atliekų direktyvos nuostatas, Lietuva, kaip ir visos kitos valstybės narės, turi parengti giluminio atliekyno įrengimo programą iki 2015 metų. Geologiniai tyrinėjimai būtų šios programos pagrindas. Programoje turėtų būti išnagrinėti tokie klausimai: kaip bus parinkta vieta giluminiam atliekynui, kada bus įrengtas atliekynas ir pradėtos į jį dėti atliekos, koks techninis sprendimas bus pasirinktas, kiek kainuos atliekyno statyba ir kaip numatoma ją finansuoti. Šiuo metu Lietuvoje už atliekynų įrengimo galimybių tyrimus atsakinga RATA.

Nuo Ignalinos atominės elektrinės (Ignalinos AE) eksploatavimo pradžios iki galutinio eksploatavimo nutraukimo susidarys ilgaamžių labai aktyvių atliekų apie:

22 600 panaudoto branduolinio kuro rinklių (arba 2 500 tonų urano);
5 500 m3 grafito atliekų;
6 000 m3 eksploatavimo ir išmontavimo ilgaamžių atliekų.

Palyginus nedidelis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų kiekis – 12 m3 susidarys iš įvairių pramonės įmonių ir medicinos įstaigų panaudotų šaltinių. Šiuo metu šios atliekos yra saugomos Ignalinos AE laikinose saugyklose. Ateityje jos turės būti sudėtos žemės gelmėse – giluminiame atliekyne.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis