Visuomenė vis labiau žvalgosi į natūralius produktus. Ir ne tik dėl to, kad daugėja įvairių ligų bei apsigimimų. Žmonės nori valgyti gerą, be cheminių papildų ir medžiagų maistą. Daugelis sako, kad geriau brangiau sumokėti už tikrai gerą produktą, nei pigiau įsigyti neaiškiomis sąlygomis išaugintą daržovę ar vaisių. Todėl ekologiškos daržovės tampa ne tik mada, bet poreikiu.
Prieš aštuonerius metus pradėjęs eksperimentuoti gamtinės žemdirbystės srityje Gamtinės mokyklos įkūrėjas, sodininkas ir lektorius Saulius Jasionis šiandien gali papasakoti labai daug. Kai viena moteris miestietė papasakojo sodyboje auginanti bulves, kurios ne įkastos į žemę, o uždengtos storu šiaudų sluoksniu, nebuvo galima patikėti, tačiau kai tą patvirtino ir garsus gamtinės žemdirbystės specialistas, nieko kito nebeliko.
Sauliaus Jasionio teigimu, gamtine žemdirbyste šiuo metu Lietuvoje užsiima apie 400 žmonių. „Tai tokia žemdirbystė, kai ūkininkaujant žemė nedirbama , t.y. nekasama, neariama, netręšiama ir netgi nelaistoma, – sako S. Jasionis. – Tačiau tokiu būdu išaugintos daržovės pasižymi ypatingu skoniu ir kvapu.“
Pasak sodininko, daugelis žmonių daržoves auginasi tik savo reikmėms, nors vienas kitas jau mėgina ir pardavinėti. „Pelno tikslais dažniausiai daržovės auginamos visai kitaip, t.y. taip, kaip augina visi ūkininkai. Kadangi jiems svarbiausia pinigai, tai ir žemė turi būti gerai įdirbta ir patręšta. Natūraliai ir kokybiškai išauginti daržoves galima tik sau“.
Gausesnis derlius
S. Jasionis sako, kad tokiu būdu derlių galima išauginti žymiai didesnį nei ūkininkaujant įprastai. „Švedijoje buvo atliktas eksperimentas, kurio metu žemės plotas buvo suskirstytas į tris dalis. Kiekvienoje dalyje buvo naudojamas skirtingas žemdirbystės būdas: ekologinis, šiuolaikinis ir gamtinės žemdirbystės. Visuose plotuose žemė buvo daugiau ar mažiau nualinta, o gamtinės žemdirbystės būdas žemės derlingumą netgi padidino, – sako S. Jasionis. – Gamtinės žemdirbystės principu išaugintos daržovės, ypač morkos, kopūstai, burokėliai, pomidorai, agurkai, braškės labai skiriasi nuo kitų savo skoniu ir kvapu. Jei daržovė geriau kvepia, vadinasi, ji patrauklesnė mūsų organizmui“, – sako gamtinės žemdirbystės pradininkas. Pasak jo, pereinant prie tokio ūkininkavimo būdo reikia keisti savo pasaulėžiūrą ir suprasti, kad gamtoje priešų nėra.
Ūkininkaujant šiuo būdu daržo beveik nereikia ravėti, nes nėra piktžolių sąvokos, nebent žolės užstoja saulę. Šalia daržovių augančios žolės yra būsimas jų maistas – mulčias. Taip pat nereikia laistyti, kapliuoti, tačiau darbo pakanka. „Pagrindinis darbas – daržo mulčiavimas, t.y. žemės klojimas šiaudų ar šieno sluoksniu. Kai tai padarome, žemė tampa drėgna, todėl veisiasi bakterijos, kurios skaido negyvą organiką, baltymus į paprastesnius junginius, kuriuos pasisavina augalai. Pati žolė (šienas ar šiaudai) turi visko, ko kitam augalui reikia, todėl nereikia papildomų trąšų, – pasakoja S. Jasionis. – Taip pat nenaikinami vabalai ir kiti kenkėjai, nes kiekvienas kirminas yra reikalingas. Sodas ir daržas gali būti sveikas tik tuomet, kai jame yra sveika ekosistema.“
2012 03 03
Kaip sodinsime bulves?
Perskaičius šio straipsnio antraštę daugeliui tikriausiai kils mintis, ar ne per anksti apie bulves kalbama – juk dar net normalios žiemos nebuvo, o pavasaris, regis, dar už kalnų. Tačiau nemaža dalis gyventojų žino, kad tai, kas bus sodinama ir sėjama, reikia planuoti iš anksto. Ne veltui pomidorų daigeliai ant močiučių ir rūpestingų mamų palangių ima kaltis daug anksčiau nei žemės paviršių įšildo pavasarinės saulės spinduliai. „EKO redakcija“ siūlo imtis alternatyvos ir planuoti pavasarį pereiti prie gamtinės žemdirbystės.
Vis labiau populiarėja
Bulvės / Kęstučio Vanago/BFL nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
