Vienas privalomų vizitų – pas akių gydytoją. Todėl apie vaikų regos būklę, jos kaitą, požiūrį į akinukus bei stiliaus pokyčius kalbiname optikos salonų tinklo Lietuvoje „Fielmann“ gydytoją oftalmologę Doloresą Margelevičienę.
Mitai, gamta ir televizorius
Gydytoja, su kokiomis nuotaikomis Jūs laukiate Rugsėjo 1-osios ir sutiksite tėvelius? Ką jiems būtina žinoti?
Naujieji mokslo metai ir pasiruošimas jiems – ,sakyčiau, ne tik ypatingas laikas moksleiviams, kurie dar stengiasi „sugriebti“ vasarą, bet ir iššūkis rūpestingiems tėveliams. Būtina apsilankyti savo sveikatos priežiūros įstaigoje, pas įvairius gydytojus specialistus. Tarp jų – ir pas gydytoją–oftalmologą, kuris įvertins vaiko regėjimo būklę. Jis, jeigu reikia, išrašys receptą, su kuriuo bus galima eiti ieškoti akinukų, apsilankyti optikos salonuose.
Ar vaikai noriai nešioja akinius?
Pasitaiko įvairių atvejų, bet dažniausiai vaikai supranta, kad jiems reikia akinukų. Kartais tėvai labiau jaudinasi ir nerimauja, nei jų atžalos. Mažieji net apsidžiaugia, jau renkasi rėmelius, tuo tarpu tėvus tenka guosti, kad viskas bus gerai, ar net paaiškinti. Būtina atminti, kad vaikui labai svarbu sulaukti palaikymo iš artimiausių jam žmonių – tėvų. Todėl ir stengiamės pamokyti suaugusiuosius, kad nepasakytų kokio nereikalingo žodžio, nedarytų tragedijos iš paprasto regos sutrikimo. Būna, kad nemalonių pastabų įneša net seneliai: tėvai kaip ir supranta susidariusią situaciją, bet tada vadovauti imasi vyresnieji. Vis dar labai gajus mitas, kad jeigu jau vieną kartą užsidėjai akinius, tai juos nešiosi visą gyvenimą ir jie tik stiprės.
Gal pastebite, girdite, kaip vaikai, nešiojantys akinukus, priimami tarp bendraamžių, klasėje?
Čia jau labai priklauso nuo to, į kokį kolektyvą vaikas pateks. Pagrindinės problemos sutinkamos paauglystėje, tačiau ir jos mažėja, nes akiniai tampa saviraiškos priemone, aksesuaru, o ne nepageidautinu daiktu. Žinoma, labai priklauso nuo mokyklos ir nuo klasės. Bet, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, dabar vaikams, nešiojantiems akinius, yra tikrai lengviau. Aplinka yra liberalesnė, o ir akinukų pasirinkimas - didesnis.
O ar pastebimi medicininiai ligos pokyčiai, lyginant su ankstesniais laikais?
Anksčiau klasikinė mokyklinė trumparegystė prasidėdavo paauglystėje. O dabar yra pastebėta tendencija, kad šis regos sutrikimas prasideda anksčiau – dar pradinėse klasėse. Nereikėtų pamiršti ir toliaregystės, kurios atveju, turime vaikams bent iš dalies padėti akinukais žiūrėti iš arti. Diagnozuojame nemažai astigmatizmo atvejų, kai dėl pastovaus regimo vaizdo iškraipymo turime paskirti akinukus nuolatiniam naudojimui.
Kaip manote, kodėl ankstėja trumparegystė?
Šioje situacijoje nemažą vaidmenį vaidina žmogaus ir visuomenės evoliucija – seniau žmonės dažniau žiūrėdavo į laukus, į tolį, tai ir trumparegystės atvejai būdavo retesni. Dabar didžiąją dienos dalį praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio, televizoriaus ekranus, tad natūralu, jog trumparegių daugėja. Televizorius dažniausiai žiūrimas būnant prie jo per arti. Norint sužinoti teisingą žiūrėjimo atstumą, reikia televizoriaus ekrano įstrižainę padauginti iš penkių. Ypač šiandien, kai ekranai didėja, o patalpos neretai, atvirkščiai – mažėja. Vis daugėja atvejų, kai mes vis dažniau net fiziškai neturime galimybės išsaugoti šių proporcijų. Kitas dalykas – kompiuterizacija. Pradinukams rekomenduojama per dieną prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip valandą – ir tai su pertraukėle.
Tai, ką daryti, jei jau susiduriame su šia problema?
Yra daug būdų akytėms stiprinti. Tik reikia nepamiršti rūpintis savimi: valgyti morkas ir mėlynes, žalias lapines daržoves bei kalcio turinčius pieno produktus, taip pat kuo daugiau būti gryname ore. Tuomet organizme išsiskiria medžiagos, kurios stabdo trumparegystės progresavimą. Tie, kuriems jau skiriame akinukus, privalo ir mankšteles daryti, ir gryname ore daugiau būti.
Vaikiškos apgaulės dėl mados
Jeigu akinukų tikrai reikia, ar leidžiate vaikams patiems juos išsirinkti? Kokios dabar dominuojančios akinių mados tarp mažųjų?
Vaikai, rinkdamiesi akinukus, dažniausiai patys nurodo spalvą, formą. Buvo laikas, kai labai geistini atrodė Hario Poterio tipo akiniai. Tačiau ši tendencija jau atslūgo ir, nemanau, kad vasaros pabaigoje ji dar bus aktuali. Dažniau pasitaiko, kad vaikai nori panašių akinių į tuos, kokius turi darželio ar mokyklos draugas, koks nors kitas patinkantis pažįstamas. Žinoma, tėveliai, vaikui renkantis akinius, žiūri visai į kitus dalykus: kainą, rėmelių tvirtumą ir pan. Tačiau mes patariame nesikišti arba tai daryti labai atsargiai. Juk, jeigu ne pats vaikas, o tėvai išrinks akinius, labai didelė tikimybė, kad jis jų nenešios ir nemėgs.
O kaip į akinius reaguoja paaugliai?
Kalbant apie paauglius, būna, kad jie jau pas mus apsilanko sąmoningai, ateina patys arba su tėvais. Pasitaiko tėvų skundų, kad būtent paaugliai mažiausiai linkę nešioti akinius. Šis amžiaus tarpsnis – savotiško maišto laikotarpis, iš kurio paskui išaugama.
O ar būna tokių, kuriems akiniai patinka?
Taip. Daugybė vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų trokšta akinių. Kaip jau ir minėjome, dabar akinukų mados labai pasikeitusios, turime daug gražių modelių, todėl pasitaiko vaikų, kurie net linkę apgaudinėti gydytojus, kad jie nemato, kad jiems reikia akinių. Žinoma, turime savo metodiką, todėl tokie „norai“ nepraslysta pro akis. Tačiau reikia būti budriems. Paauglystėje, vyresniame amžiuje kitaip – žmonės neslepia, o ateina ir paprašo akinių, nes jiems jų reikia dėl grožio, stiliaus. Tokiu atveju, galima nusipirkti akinius nuliniais stiklais.
Ačiū už pokalbį! Linkime sveikų bei stilingų pacientų!
