Pasak Deboros Makgraf, biologijos mokslų profesorės iš JAV Tenesio valstijos Pietų universieteto, ne mažiau kaip 3 proc. išmestos elektroninės įrangos sudaro nuodingos medžiagos, tokios kaip švinas, arsenas, kadmis, šešiavalentis chromas ir gyvsidabris.
Ypač pavojingas yra gyvsidabris ir švinas, nes jos kaip biologiškai nuodingos medžiagos ilgą laiką kaupiasi vaikų kūnuose. Vaikams jos 8 kartus pavojingesnės nei suaugusiems.
Pasak profesorės, nuolatinis kontaktas su nuodingomis medžiagomis kenkia smegenims ir inkstams, gali sukelti kvėpavimo takų ligas, sukelia vystymosi ir elgesio sutrikimus, ir galiausiai vėžį.
Didelį pavojų išmetamuose elektronikos prietaisuose esančios medžiagos kelia ir dirvožemio vandeniui.
Pagal galiojančią ES direktyvą, kiekvienas Europos gyventojas kasmet privalo surinkti vidutiniškai po 4 kg elektroninės įrangos.
Specialistai nerimauja, kad didelė dalis tos įrangos nėra perdirbama, o iškeliauja į nežinia kur esančius savartynus palaidoti.