Nuolat prie mamos kūno prigludęs kūdikis nesijaučia vienišas, jis auga ramesnis ir sveikesnis. Tą jau seniai žino Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos moterys. Vos gimusias atžalas jos įpratusios visur nešiotis kartu su savimi. Nešyklėje jaukiai įsitaisęs vaikas netrukdo net dirbti laukuose.
Tradicijos skiriasi
Į skarą įsuptą kūdikį praėjusio amžiaus pradžioje į laukus nešdavosi ir lietuvės motinos. Kol dirbdavo, kūdikį palikdavo kabėti. Vaikus nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų pasirišusios skraistėje jos nešdavosi ir į svečius, bažnyčią, parduotuvę. Šie istorikų aptikti faktai patvirtina, kad nešyklės mūsų šalyje nėra naujovė – tai sena tradicija, kuri šiandien vėl atgyja.
Regione, kuriam priklauso Šiaurės Afrika, Europa ir Artimieji Rytai, vyrauja nuostata, kad kūdikio dažnai nešioti ant rankų nedera, jam būtina ramybė, jam geriau gulėti lopšyje. Tikima, jog taip kūdikis apsaugomas nuo „blogos akies“. Tokia nuostata visiškai nesuprantama pietų afrikietėms ir japonėms. Jos įsitikinusios, kad tiesioginis kūno kontaktas su motina labai svarbus vaiko fiziniam ir dvasiniam vystymuisi.
Sulaukia piktų replikų
Gatvėje žingsniuojančią ir skraistėje kūdikį nešančią moterį Lietuvoje palydi nustebę, o kartais ir pikti, priekaištingi žvilgsniai. Moterys sulaukia ir replikų, jog jos nežinančios, kaip kenkia savo vaikui.
„Žmonės į nešykles reaguoja kaip į stebuklą, sako, užauginsi neįgalų, nes iki pusės metų vaikas neva turi gulėti. Mano pačios mama sako, kad protingos mamos vaikus vežimėlyje vežasi“, – sakė etnologė Audronė Daraškevičienė. Dviejų mažamečių mamai tokios nuostatos kelia šypseną.
Jai pritaria ir viena iš Prieraišiosios tėvystės centro įkūrėjų Rima Kurtinaitienė, mokanti mamas, kaip teisingai naudotis nešyklėmis.
„Tėvai ir medikai neretai nerimauja dėl to, kad nešyklėje vaikas sėdi. Neva naujagimis neturi sėdėti, jis turi tik gulėti. Tai netiesa, vaikas tikrai nesėdi, jis tik tvirtai prigludęs prie mamos kūno. Pagimdžius kūdikis pirmiausiai padedamas mamai ant krūtinės. Jis čia turi gulėti pirmąsias dvi valandas. O kai ateina laikas eiti į palatą, mama vaikjuoste jį prisiriša prie savęs ir nusineša“, – pasakojo R.Kurtinaitienė.
Svarbiausia – deramai surišti
Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vokiečių ortopedai bandė atsakyti į klausimą, kaip užtikrinti nešiojamo vaiko padėtį taip, kad klubų sąnariai galėtų tinkamai vystytis. Jie sukūrė šiuolaikinę vaikjuostę. Per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje ji labai išpopuliarėjo.
Vaikjuostė – tai 70 cm pločio ir 2–7 metrų ilgio medžiagos gabalas, kuris rišamas įvairiais būdais tampa patogia nešykle. Yra gausybė vaikjuostės rišimo būdų. Kai kurie tinka naujagimiams, kiti – jau paaugusiam vaikui.
Labai svarbi taisyklinga kūdikio kojų padėtis. „Nugara neturi būti tiesinama, nes kūdikio stuburas natūraliai įlinksta taip, kaip reikia, o skraistė jį tvirtai prilaiko. Susidariusi klostė ties naujagimio kaklu prilaiko galvelę, kad ši netikėtai neatsiloštų atgal, bet būtų laisva ir kūdikis galėtų dairytis į šalis“, – pasakojo R.Kurtinaitienė.
Jos teigimu, kineziterapeutai be reikalo perspėja tėvus dėl to, kad nešyklėse daug laiko prabūnantys vaikai neva laiku neišmoks sėdėti, tinkamai laikyti galvos, vaikščioti. „Budrus vaikas ir nešyklėje dažnai kels galvą ir smalsiai dairysis aplinkui. Tai tas pat, kas paguldyti jį ant pilvo, taip siekiant paskatinti vystytis jo raumenims“, – toliau aiškino Prieraišiosios tėvystės centro specialistė.
Tinka ir per anksti gimusiems
Nešiotis vaiką prisirišus prie savęs nešyklėje patariama nuo dviejų mėnesių iki tol, kol ne per sunku.
Po valandą ar pusantros kasdien nešiotis kūdikį rekomenduojama pirmąsias dvi savaites. Mokslininkai rekomenduoja pirmuosius kelis mėnesius kuo dažniau nešiotis nuogą kūdikį priglaudus prie nuogo mamos kūno. Būtent odos kontaktas padeda vystytis vaiko smegenims.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikjuostėje nešiotis mažo svorio ir neišnešiotus naujagimius, nes jiems odos kontaktas su mama labai naudingas. Nustatyta, kad dėl to pagerėja kūdikio kvėpavimas, širdies ritmas, kūdikis geriau valgo ir greičiau auga.
Kelios taisyklės
Nepatariama nešiotis vaiko, atsukto veidu ne į mamą, bet į išorę.
Psichologų teigimu, mažas vaikas, žvelgdamas į priekį, patiria per daug įspūdžių, dėl to vėliau darosi neramus, sunkiau užmiega. Be to, vaikas, nematydamas mamos, jaučiasi vienišas. Įrodyta, jog vežimėlyje veidu į aplinką vežiojamas vaikas pradeda kalbėti vėliau nei tas, kurį tėvai vežasi atsukę vaiko veidą į save.
Pirmąjį vaiką rekomenduojama pradėti nešioti vaikjuostėje ne anksčiau kaip nuo pusės metų. Anot R.Kurtinaitienės, svarbu, kad tėvai susipažintų su kūdikiu, pajustų jo poreikius. Antrą ir kitus vėliau gimusius vaikus jau galima nešyklėje nešiotis ir nuo dviejų mėnesių.
