Autoritetingos pasaulio organizacijos surėmė ietis diskutuodamos, ar prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, kurių metu nustatomas PSA, vyrams iš tikrųjų reikalingos.
JAV prevencinė medicinos draugija (U.S. Preventive Services Task Force – angl.) išreiškė radikalią nuomonę, kad PSA testas yra žalingas, todėl jo atlikti neverta. Į šią draugijos poziciją žaibiškai sureagavo Amerikos urologų asociacija (The American Urological Association – angl.), ragindama neperlenkti lazdos.
Pripažįstama, kad testo specifiškumas gana žemas: PSA gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms. Tačiau nepaisant gana didelės testo paklaidos, visiškai jo atsisakyti esą neprotinga – nieko tobulesnio už jį dar neišrasta.
Pradėjus kelio atgal nėra
Medikai ginčijasi, o ką daryti Lietuvos vyrams, nuo 50 metų kone varu varomiems pasitikrinti prostatos būklę? Tirtis ar ne?
„Visus 50–75 metų vyrus primygtinai skatinti atlikti PSA testą neteisinga. Pirmiausia juos reikia perspėti apie testo privalumus ir trūkumus. Tegaliu pasakyti: vieną kartą atlikus testą tolesnės įvykių grandinės sustabdyti beveik neįmanoma. Todėl prieš atliekant šį testą reikia gerai žinoti apie jo naudą ir slypinčius pavojus“, – pokalbį su „15min“ pradėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius, prof. Feliksas Jankevičius.
Be reikalo sudrumsta ramybė
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 m. PSA testą vyrams, perkopusiems penkiasdešimtmetį, kas dvejus metus rekomenduoja atlikti šeimos gydytojas. Pasitikrinti prostatos sveikatą ragina ir žiniasklaidoje transliuojama socialinė reklama. Masiškai tirtis kviečia specialių akcijų metu per šalį keliaujantis mobilusis autobusiukas.
Išsiaiškinta, kad, norint apsaugoti vieną pacientą nuo mirties nuo prostatos vėžio, reikia išgydyti 48 pacientus be reikalo – nuo kliniškai nereikšmingo vėžio.
Nuo testo neatgraso ir jo atlikimo paprastumas – kraujo mėginys iš venos. Procedūra greita ir neskausminga.
Tačiau jos pasekmės gali būti liūdnos – aukštyn kojom apvirsta šeimų gyvenimai, sudrumsčiama dvasinė ramybė, vyrus užklumpa psichologinės problemos.
Moksliniai tyrimai parodė, kad visos šios emocijos dažnai – visiškai bereikalingos, mat retas vyras, net testui nustačius padidėjusį PSA, iš tikrųjų serga piktybiniu prostatos vėžiu.
„Mirusių dėl su prostatos vėžiu nesusijusių priežasčių vyresnių nei 50 metų vyrų tyrimai atskleidė, kad kas trečias iš jų turėjo mažus prostatos vėžio židinius. Tačiau įrodyta, kad didžiuma tų navikinių židinių buvo lėtai augantys, nesimptominiai ir todėl nepavojingi gyvybei. Tai – kliniškai nereikšmingi prostatos vėžio atvejai, kurių gydyti nereikėtų“, – tyrimų rezultatus pristatė prof. F.Jankevičius.
Kaina – tiesiog per didelė
PSA testo kritika tarptautinėje erdvėje ypač paūmėjo, paskelbus kelerius metus Europoje ir JAV trukusių tyrinėjimų išvadas. Nagrinėta, ar PSA testas mažina vyrų mirtingumą nuo prostatos vėžio. Paradoksas: amerikiečių ir europiečių atlikti klinikiniai tyrimai pateikė kardinaliai priešingus atsakymus.
JAV studijos, vykdytos septynerius metus, rezultatai parodė, kad prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos nemažina mirtingumo nuo šios ligos. Tačiau Amerikos urologai dar labiau sugriežtino PSA testo atlikimo rekomendacijas ir pasiūlė vyrams pradėti tirtis ne nuo 50, bet nuo 40 metų.
Nepaisant įvairių diskusijų, PSA testas – kliniškai labai vertingas tyrimas.
Europos mokslininkų studija, aprėpusi septynias labiausiai išsivysčiusias Senojo žemyno šalis ir trukusi net devynerius metus, parodė, kad PSA testas vyrų mirtingumą nuo prostatos vėžio mažina beveik 30 proc. Tačiau šioje studijoje PSA testas buvo susietas su hiperdiagnostika ir hipergydymu.
„Išsiaiškinta, kad, norint apsaugoti vieną pacientą nuo mirties nuo prostatos vėžio, reikia išgydyti 48 pacientus be reikalo – nuo kliniškai nereikšmingo vėžio. Vadinasi, kad vos 1 iš maždaug 50-ies turi agresyvią vėžio formą. Taigi gydome daugybę vyrų, kurių nereikėjo liesti. O gydymas neapsieina be įvairių komplikacijų, kartais net gana rimtų – impotencijos ir šlapimo nelaikymo. Jų procentas palyginti mažas, tačiau ir tai per didelė kaina“, – įsitikinęs Santariškių klinikų Urologijos centro vadovas.
Informuoto paciento pasirinkimas
Mokslininkų tyrimų išvados gali visiškai suvelti vyrams protus. Viena vertus, prostatos vėžys – dažniausia vėžio rūšis, diagnozuojama vyrams visame pasaulyje. Mirtingumas nuo šios ligos grėsmingai didelis. Iš kitos pusės ankstyva prostatos vėžio diagnozė ir tinkamas gydymas suteikia didelę pasveikimo galimybę. Bet kaip žinoti, su kokiu vėžiu – piktybiniu ar kliniškai nereikšmingu – gyveni?
„Nepaisant įvairių diskusijų, PSA testas – kliniškai labai vertingas tyrimas. Tačiau, kaip ir kiekvienu instrumentu, juo reikia mokėti naudotis. Prieš jį atliekant vyrams vertėtų įvertinti savo riziką: ar jų tėvas ar broliai yra susidūrę su prostatos vėžiu, ar yra šlapinimosi sutrikimų, ar vyras jaučia kitų negalavimų, ar jis turi viršsvorio ir t.t.“ – rizikos faktorius vardijo F.Jankevičius.
Svarbiausia, pasak jo, kad prieš atliekant testą vyrai tartųsi su specialistais ir gautų kuo daugiau apsispręsti galinčios padėti informacijos. „Informuoto paciento pasirinkimas – tai koncepcija, kuria grindžiama visa šiuolaikinė Europos medicina“, – reziumavo profesorius.
Gediminas Žižys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas
„Mano žiniomis, pratęsus Europos randomizuoto skryninginio tyrimo prostatos vėžiui stebėjimą, rezultatai parodė, kad santykis, parodantis kiek reikia gydyti prostatos vėžiu sergančių pacientų, jog būtų išgelbėta viena gyvybė, sumažėjo daugiau kaip tris kartus nuo 48 iki 16. Geriausi šio santykio rezultatai pasiekti JAV, kur III–IV stadijos tesudaro 6–8 proc. visų naujai diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų. Iš esmės vien dėl PSA testo Vakarų Europoje 80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatoma ankstyvose stadijose. Todėl mes nematome reikalo bauginti Lietuvos vyrų dėl PSA tyrimų galimos žalos ir galime drąsiai teigti, kad PSA patikrinimas gelbsti gyvybes.
Lietuvoje pasiekti tikrai geri prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos rezultatai. Svarbu žinoti, kad pradinėse stadijose diagnozuotas prostatos vėžys šiandien yra visiškai išgydomas.
Vieni pirmųjų hiperdiagnostikos ir hipergydymo problemą civilizuotai pradėjo spręsti Vilniaus universiteto onkologijos instituto klinikų onkourologai. Trijų gydytojų-specialistų komanda su kiekvienu pacientu individualiai aptaria visus galimus tolesnės diagnostikos ir gydymo metodus bei parenka geriausius sprendimus, atsižvelgiant į paciento amžių, gretutines ligas, tikėtiną išgyvenamumo prognozę ir kitus veiksnius. Taip išvengiama perteklinio gydymo. Sparčiai didėja skaičius pacientų, kuriems pakanka vien tik stebėjimo taktikos.“
