„Lietuvoje daugėja ŽIV infekuotų nėščiųjų, – 15min.lt sakė gydytoja rezidentė Rūta Liutkevičienė, atlikusi ŽIV infekuotų nėščiųjų Lietuvoje atvejų 2002–2008 metais analizę. – Tai yra jauno ir vaisingo amžiaus moterys, pastojančios ne po vieną kartą. Kiekvieno nėštumo metu tikimybė vaisiui perduoti šį virusą yra tokia pati. Europoje, netaikant jokių profilaktinių priemonių, viruso perdavimo tikimybė nėštumo metu siekia 20 proc.“
Pirmasis ŽIV užsikrėtusios nėščios moteris atvejis Lietuvoje užfiksuotas 2002-aisiais. 2005 metais šalyje gimdė 11 ŽIV infekuotų moterų, 2009 metais – 13. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Latvijoje iki šių metų pradžios užregistruoti 42 vaikai, užsikrėtę ŽIV nuo motinos, Baltarusijoje – 198.
Nors infekuotų ŽIV gimdyvių Lietuvoje minėtu laikotarpiu kasmet daugėjo, specialistai atkreipia dėmesį, kad taikant specialias ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos priemones, rizika perduoti ŽIV sumažinama iki 1–2 proc. Taigi ŽIV neužkerta kelio moteriai pagimdyti sveiką kūdikį.
Taikant specialias ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos priemones, rizika perduoti ŽIV sumažinama iki 1–2 proc.
„Dauguma kūdikių užsikrečia nuo ŽIV užsikrėtusios motinos gimdymo metu dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso, – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas. – ŽIV yra ir infekuotos moters piene. Tyrimai rodo, kad tikimybė užkrėsti kūdikį ŽIV žindant jį krūtimi yra apie 10–15 proc., todėl rekomenduojama naujagimio krūtimi nežindyti.“
ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui didėja, jei liga yra vėlyvoje ŽIV ligos – AIDS stadijos arba motina neseniai užsikrėtusi ŽIV infekcija, serga tuberkulioze, hepatitais, yra priklausoma nuo narkotikų ar turi kitų sveikatos problemų bei rizikos veiksnių.
ŽIV užsikrėtusi nėščioji infekciją savo kūdikiui gali perduoti nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. „Todėl siekiant apsaugoti naujagimius, būtina taikyti profilaktines priemones. T.y. ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją, nėštumą baigti planine cezario pjūvio operacija, nežindyti naujagimio krūtimi, skirti jam vaistus, – aiškino R.Liutkevičienė. – Taikant šias priemones, infekcijos perdavimo kūdikiui riziką galima sumažinti iki 2 proc.“
Apie ŽIV sužino nėštumo metu
Visoms nėščiosioms dėl ŽIV infekcijos rekomenduojama pasitikrinti du kartus: iki 12-os nėštumo savaitės ir 29–40-ąją nėštumo savaitę. „Atliktas tyrimas parodė, kad pusė ŽIV infekuotų nėščiųjų žinojo, kad buvo užsikrėtusios šia infekcija, tačiau pusė iš jų apie tai sužinojo tik po šios patikros“, – sakė gydytoja rezidentė.
2002–2008 metais 39 proc. nėščiųjų ŽIV užsikrėtė per intraveninius narkotikus, 61 proc. per heteroseksualinius santykius.
Anksti nustačius ŽIV infekciją ir ėmusis prevencinių priemonių, sumažinama ŽIV infekcijos perdavimo rizika iš motinos vaikui.
2010-aisiais Lietuvoje nėščiosioms buvo atlikti 37 579 tyrimai dėl ŽIV. Šių tyrimų išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.
ŽIV plinta trimis būdais: lytinių santykių metu; per kraują – dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis, perpilant kraują, transplantuojant užkrėstą organą; infekciją kūdikiui perduodant nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.
