Tapk 15min/Sportas draugu FACEBOOK tinkle, spausk „like“.
Naujienų portalui 15min.lt duotame išskirtiniame interviu R.Javtokas atskleidžia kitą savo asmenybės pusę. Šiauliuose gimęs, vėliau Vilniuje gyvenęs, o galiausiai į Kauną bent trejiems metams persikelsiantis vyras nuoširdžiai pasakoja apie savo aistrą sportiniams automobiliams ir motociklams, prisimena aršias dvikovas su savo broliu ir svarsto apie savo fenomenalaus šuolio galimybes.
– Joną Valančiūną visi vadina būsimąją Lietuvos krepšinio žvaigžde. Pačiam teko ne kartą jį „pačiupinėti“ treniruočių metu. Sakyk, o ko jam šiuo metu labiausiai trūksta?
– Jam trūksta subrendimo ir fizinės jėgos. Aišku, jis labai stengiasi ir ne veltui visų yra taip vertinamas. Penktu šaukimu (NBA naujokų biržoje – red. past.) juk nepraeina bet kas. Jis yra geras žaidėjas, stipriai dirba, bet matau, kad jo fizinės galimybės dar gali būti žymiai geresnės. Tačiau tai ateis su laiku. Ko jam dar trūksta? Na, jis viską turi. Reikia toliau dirbti. Ribų tobulėjimui nėra.
– Ar galėtum prisiminti laikus, kuomet tau pačiam buvo 19 metų, ir save palyginti su dabartiniu J.Valančiūnu?
– Savęs niekuomet nenoriu lyginti su niekuo. Aš nežinau, kaip atrodžiau kitiems, bet man pačiam atrodė, kad aš buvau fiziškai galingas, stiprus, bėgantis visur, azartiškas. Dabar viskas šiek tiek pasikeitę. Jonas, aišku, yra perspektyvesnis, turi ilgesnes rankas, geriau pataiko. Jis tiesiog yra geresnis žaidėjas.
– Ar yra kuris nors rinktinės žaidėjas, už kurį tu geriau mestum baudos metimus?
– Varžybų metu gal nėra, bet treniruočių metu aš su baudomis neturiu jokių problemų ir jas gana gerai pataikau. Čia daugiau mano psichologinė problema varžybų metu.
Įstrigo Ispanijos futbolas
– Iš šalies stebint rinktinės gyvenimą, nesunku pastebėti, jog didžiausi komandos pokštininkai yra Broliai. O kas dar be jų pasižymi linksmais plaučiais?
– Jie yra aiškūs lyderiai. O toliau tai neišskirčiau kurio nors vieno. Aišku, mes, senbuviai, galbūt daugiau juokaujam, nes vieni kitus seniau pažįstam ir jaučiamės labiau atsipalaidavę nei jaunimas. Bet ir jie neatsilieka, po truputį pradeda ir tuos „bajerius mėtyti“. Jie tikrai nesnaudžia.
– Žaisdamas Graikijoje, Rusijoje, atstovavai komandoms, kurias treniravo itin garsūs treneriai. Ar galėtum palyginti, pavyzdžiui, Željko Obradovičiaus ar Sergio Scariolo darbą su Kęstučio Kemzūros metodais?
– Žinote, nenoriu labai lyginti. Kiekvienas treneris turi savo stilių. Visi jie yra skirtingi. Tik turi bendrą bruožą – tai griežtumą, tvirtą charakterį. Visi jie yra darboholikai.
– Ar per metus, praleistus Valensijoje, tapai didesniu futbolo gerbėju nei buvai iki tol?
– Manau, kad taip. Ar teko stebėti Mariaus Stankevičiaus žaidimą gyvai? Taip. Mes neblogai susibendravome ir kai tik turėdavau galimybę, nueidavau į jo varžybas. Ir ne tik į jo. Buvau ir Valensijoje vykusiame Karaliaus taurės finale, kuomet žaidė Madrido „Real“ ir „Barselona“. Po to sezono tikrai futbolas ėmė labiau patikti. Ir ypač Ispanijos lyga, kuri yra labai galinga. Gal visų žaidėjų vardų ir nežinau, bet žiūrėt patiko.
Gyvens tarp Vilniaus ir Kauno
– Prieš dešimt metų tapai dėjimų į aukštai iškeltą krepšį rekordininku. Ar dar sugebėtum padaryti kažką panašaus? Kad ir tą patį šuolį per automobilį, kuomet tuometinis „Lietuvos ryto“ treneris tau pralaimėjo lažybas ir krepšininkams davė laisvadienį.
– Iš tikrųjų tai neįsivaizduoju. Dabar jau nebe tas galvoje. To nebebandau, nes saugau save nuo papildomų traumų. Aišku, gerai apšilęs gal kada ir pabandyčiau. Iki šiol tiesiog nebuvo tokio reikalo. Šiaip, manau, prie progos gal ir pabandyčiau
– Kaip manai, ar dabar galėtum tiek pat iššokti, kiek ir tuomet, kai pasiekei rekordą?
– Žinote, akys visuomet daug mato ir daug nori. Fizinės galimybės jau nebe tokios, kaip buvo. Bet jos neišnyko visai. Manau, gerai apšilęs ir pasiruošęs, kažką galėčiau. Gal tiek pat jau ne, bet netoli...
– Esi kilęs iš Šiaulių. Vėliau penkerius metus gyvenai Vilniuje. Šią vasarą pasirašei trejų metų kontraktą su Kauno „Žalgiriu“. Ar ketini tiems trejiems metams į Kauną persikelti su šeima?
– Kol kas nusprendėme, kad aš gyvensiu Kaune, o šeima Vilniuje. Jie važinės pas mane, o aš grįžinėsiu pas juos. Atstumas tarp Vilniaus ir Kauno nėra didelis. O vėliau žiūrėsime, kaip mums seksis.
Baigęs karjerą pirks motociklą
– Po nelaimės, kuomet važiuodamas motociklu patekai į avariją, buvai viešai pasakęs griežtą „ne“ šiai transporto priemonei. Ar nepagalvoji, jog baigęs karjerą galbūt atsiimsi savo žodžius ir vėl sėsi ant motociklo?
– Griežtai to aš niekuomet nesakiau. Tik dabar būtų nelogiška pirkti motociklą. Tačiau jie vis tiek išlieka ne tai kad mano aistra, bet tiesiog mėgstamu dalyku. Tad nesakau, kad neturėsiu motociklo. Gal ne sportinį, gal kokį „čioperį“. Vieną iš tų lėtesnių, skirtų savo malonumui. Aš nesu fanatikas, bet man tai sukelia malonumą.
– Kada paskutinį kartą teko krepšinio aikštelėje išsiaiškinti santykius su broliu Artūru?
– Labai seniai. Kas laimėjo? Net nenorėčiau sakyti, nes neatsimenu. Mes visuomet apylygiai lošėme. Ant metimų jis mane visada aplošdavo, bet ir žaidžiant krepšinį jis labai stengdavosi. Pas jį toks nugalėtojo charakteris ir jis visada eidavo iki galo. Bet lyg ir aš paskutinį kartą jį nugalėjau.
– Kiek žinau, turi 6 klasės BMW. Kokie kiti automobiliai stovi tavo šeimos garaže?
– Turim dar porą automobilių – mano BMW X5 ir žmonos „Porsche“.
– Kodėl būtent šie automobiliai?
– Geros, gražios mašinos. Man patinka išorė, važiavimas. Mašinos yra mano aistra, aš nuolat domiuosi naujovėmis. Jei galėčiau, tai kaip Stasys Brunza, turėčiau jų 100 (juokiasi).
– O ar turi savo svajonių automobilį?
– Jie nuolat kinta. Kadangi automobilių aš nekolekcionuoju, nes neturiu tam galimybių, tad nėra tokios, kad va būtent tą labai norėčiau įsigyti. Aišku, vieną dieną labai noriu vienos, kitą dieną kitos. Yra daug sportinių automobilių, kurie man labai patinka ir kurių labai norėčiau, bet suprantu, kad aš į juos niekuomet netilpčiau. Tad jos tik ir lieka svajonėse.
– Ar prieš perkant 6-os klasės BMW, daug variantų teko atmesti dėl to, kad į tuos automobilius būtum tiesiog netilpęs?
– Aš paprasčiausiai žinojau, kad tiek šios klasės BMW, tiek CL klasės, kupė kėbulo „Mercedes Benz“ yra daug vietos. Taip pat žinojau, kad dviejų durų „Porsche“ man yra maža ir nepatogi. Aišku, iš bėdos galėčiau važinėti, bet nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Palangos būtų sudėtinga.
– Prisimink, kada tave paskutinį kartą nubaudė policininkai? Koks tai buvo pažeidimas?
– Tai buvo Ispanijoje. Baudą gavau už tai, kad kirtau dvigubą ištisinę.
