Kaip žinia, rusai mažajame finale po įnirtingos kovos palaužė Makedoniją.
„Tai nebuvo rungtynės, kuriose nugalėtoją lėmė žaidėjų meistriškumas. Tai buvo fizinė kova aikštelėje“, – trumpai rungtynes su makedonais pakomentavo A.Kirilenka.
– Andrejau, kiek svarbi ši pergalė visos jūsų karjeros kontekste?
– 2007 metų pergalė, kai tapome Europos čempionais, buvo šiek tiek... saldesnė (šypsosi). Bet šių metų pergalė taip pat labai svarbi. Ne tik todėl, kad mes labai sunkiai dirbome. Visi manė, kad mes tiesiog privalome iškovoti medalį. Kai lūkesčiai dideli, visuomet sunkiau. Bet mes juos pateisinome. Dėl to šis medalis labai svarbus. 2007-aisiais niekas mūsų nelaikė favoritais. Manau, per pastaruosius metus mes užaugome kaip komanda. Jauni mūsų žaidėjai čempionate demonstravo aukšto lygio krepšinį, nors, kaip sakiau, turnyras nebuvo lengvas.
– Ką manote apie teisėjų darbą mažajame finale?
– Niekad nekalbu apie teisėjus. Aš teisėjų klaidas traktuoju tiesiog kaip žmogišką faktorių, kurio neįmanoma išvengti. Mes turime žaisti ir tiek. Taip, buvo epizodų, kai norėjosi papriekaištauti arbitrams, ypač tada, kai makedonai mus prisivijo, tačiau treneris liepė susikoncentruoti į žaidimą.
Aš ir šiaip nesu emocingas žmogus. Emocijas stengiuosi laikyti viduje. Gal dėl to, kad esu rusas (šypsosi)...
– Kitąmet olimpiniame atrankos turnyre būsite vieni iš favoritų. Olimpinės žaidynės Rusijai visuomet buvo itin svarbios. Tai nusikels papildomo spaudimo?
– Be abejo, bus didelis spaudimas. Olimpinės žaidynės yra didžiausias dalykas, apie kokį gali svajoti profesionalus atletas. Aš dukart buvau olimpiadoje ir galiu pasakyti – man ten viskas patiko. Ne tik kalbant apie krepšinį. Aš stengsiuosi būti kuo geresnės formos kitų metų liepos pradžioje, kad atrankos turnyras mums susiklostytų sėkmingai. Bet, kaip sakiau, lengva nebus. Ten žais Graikija, Lietuva, o tokių komandų kaip Naujoji Zelandija ar Pietų Amerikos rinktinės taip pat negali nuvertinti. Tačiau kol kas norime švęsti šią pergalę ir džiaugtis rezultatu, kurį pasiekėme Europos čempionate. Čempionatas buvo išties sunkus ir ilgas.
– Pirmą kartą Europos čempionate dalyvavo 24 komandos. Jums priimtinas toks formatas, ar vis dėlto geriau, kai dalyvauja 16 komandų?
– Man nepatinka tai, kad čempionate net 24 komandos, nes tai didelis krūvis. Bet turiu pasakyti, kad čempionato organizacija – be priekaištų. Man patinka žaisti krepšinį prie žiūrovų, kurie taip myli krepšinį. Akivaizdu, kad vis daugiau ir daugiau komandų gali žaisti pačiu aukščiausiu lygiu. Šiemet tai įrodė Gruzija, Suomija, jau nekalbu apie Makedoniją. Kuo daugiau gerų komandų, tuo daugiau gerų rungtynių, tačiau, kaip minėjau, žaisti tokiame ilgame čempionate nėra lengva.
– Buvo kalbų, kad kitą sezoną žaisite Sankt Peterburgo „Spartak“ klube. Kaip yra iš tikrųjų?
– Neturiu kontrakto ir nesu priėmęs sprendimo, kur žaisiu. Noriu pailsėti, pabūti su šeima, vaikais, kurių ilgai nemačiau, ir tada priimsiu sprendimą.
