Finalas
Europos čempionato finale Ispanija rezultatu 98:85 įveikė Prancūzijos rinktinę. Tačiau intrigos šiose rungtynėse buvo mažai – ispanai didžiąją rungtynių dalį buvo pirmaujančiųjų vaidmenyje, o prancūzai per didesnį ar mažesnį žingsnį nuo jų atsilikinėjo. Rungtynių rezultatas priklausė nuo to, geriau ar blogiau prancūzams sekasi vytis ispanus. Prancūzų žaidimas bangavo, o štai ispanai visas rungtynes žaidė vienodai gerai.
Tiesa, po finalo užsimerkus ir nematant aikštelės buvo galima suklysti ir pagalvoti, kad jį laimėjo Lietuvos krepšininkai, mat dauguma žiūrovų – į finalą bilietus iš anksto nusipirkę lietuviai. Jie atidavė duoklę savo komandai ir visu balsu skandavo: LIE-TU-VA.
Blokų karaliai
„Serge'as Ibaka blokuoja prancūzo metimą“, – tokius žodžius girdėjome labai dažnai. Kaip finalui galbūt net per dažnai, ir dar prieš tokią šoklią ir atletišką komandą kaip Prancūzija.
S.Ibaka, kuris paprastai nebūna naudingiausias Ispanijos rinktinės žaidėjas, nebuvo toks ir finale, tačiau visiems pateikė staigmeną. Lyg ant sparnų po Kauno areną skraidęs ir žaibo greičiu kitoje aikštės pusėje atsidurti sugebėdavęs krepšininkas blokavo net penkis varžovų metimus. Krepšininkas šventė savo 22-ąjį gimtadienį – galbūt tai jam suteikė tiek jėgų.
Nuo savo komandos draugo stengėsi neatsilikti ir kiti komandos aukštaūgiai broliai Gasoliai, kurie kartu atliko taip pat penkis blokus. Tris varžovų metimus blokavo Pau, du – Markas. Taigi Ispanijos rinktinė Europos čempionato finale blokavo dešimt prancūzų metimų ir apgynė savo krepšį bent nuo dvidešimties lengvų taškų.
Nešvarus žaidimas
Šis Europos čempionato finalas buvo išskirtinis neigiamomis emocijomis. Abi taip toli nukeliavusios komandos jau buvo užsitikrinusios vietą olimpinėse žaidynėse, tačiau komandos buvo tokios ambicingos ir turinčios didelį žvaigždžių desantą, kad nė vienai iš jų sidabras nebuvo trokštamas laimikis.
Galbūt dėl to finale matėme dvi technines ir vieną nesportinę pražangą. Ispanijos rinktinei pirmaujant 12 taškų skirtumu Rudy Fernandezas ypač šiurkščiai stabdė Tony Parkerį.
Iškart po šio epizodo tas pats R.Fernandezas ir Borisas Diawas dar ir susistumdė, taigi rungtynių arbitrai abiem krepšininkams skyrė technines pražangas. Prancūzai supyko, pasinaudojo šia atkarpa ir pelnė 7 taškus iš eilės, tačiau pykčiui nuslūgus vėl smuktelėjo žemyn.
Mažasis finalas
Mažajame finale virė įnirtinga kova iki pat paskutinių sekundžių. Fortūna šypsojosi Rusijos rinktinei ir ji nugalėjo Makedonijos krepšininkus rezultatu 72:68. Beveik visas rungtynes rusai pirmavo. Tačiau tuomet, kai jau atrodė, kad jie nutols lemiamu skirtumu ir pergalę įsidės į savo kišenę, makedonai stebuklingu būdu sugebėdavo juos pasivyti ir išsiveržti į priekį.
Kamuolys apvalus
Iki rungtynių ketvirto kėlinio pabaigos likus 7 sekundėms, rusai pirmavo vos dviem taškais, o makedonai turėjo kamuolį savo rankose. Paskutinė Makedonijos rinktinės ataka buvo beveik ideali – Bo McCalebbas prisitraukė prie savęs du Rusijos rinktinės žaidėjus, atidavė perdavimą laisvam Damjanui Stojanovskiui po krepšiu, tačiau žaidėjui iš rankų kamuolys išslydo, kaip ir bronzos medaliai.
Makedonijos aistruolių akyse pasirodė ašaros – viena klaida palaidojo jaunos, stebuklingą žygį šiame Europos čempionate padariusios, daug pajėgesnes varžoves įveikusios komandos viltis. Paradoksalu, bet dėl vienos klaidos makedonai pateko į pusfinalį, kuomet ketvirtfinalyje Darius Songaila atliko nevykusį perdavimą Šarūnui Jasikevičiui. Kamuolys apvalus.
Lyderiams pritrūko jėgų
Makedonijos komandos lyderiai buvo daugiausiai aikštelėje laiko praleidžiantys krepšininkai šiame čempionate. Nenuostabu, kad žaidžiant vienuoliktas rungtynes be keitimų jie pavargo.
Makedonijos komandos lyderiai buvo daugiausia aikštelėje laiko praleidžiantys krepšininkai šiame čempionate. Nenuostabu, kad žaidžiant vienuoliktas rungtynes be keitimų jie pavargo. Makedonijos krepšininkai iš visų jėgų stengėsi numušti greitą rungtynių tempą ir įvelti rusus į jų taip mėgstamą lėtą, pozicinį žaidimą. Visų nuostabai tai pavyko.
Rusai neblizgėjo puolime – pataikė mažiau nei pusę metimų iš žaidimo, o makedonams diena buvo dar juodesnė – jie tolimus metimus metė tik 25 proc. taiklumu. Makedonijos rinktinės lyderis Pero Antičius ėmė pataikyti tik antroje rungtynių pusėje, o pirmame bei antrame kėliniuose jis šaudė tuščiais šoviniais.
Nepaisant viso to, kovingumu Makedonija buvo kur kas pranašesnė nei Rusija, kuri vos neprarado bronzos dėl tos pačios priežasties – varžovų nuvertinimo. Nors vos prieš kelias dienas jie grupės rungtynėse išsigelbėjo tik per stebuklą po tritaškio su finalo sirena.
Juanas Carlosas Navarro
Naudingiausiu žaidėju pripažintas „La Bomba“ pramintas krepšininkas finale pataikė mažiau nei pusę savo metimų. Tačiau jo greitis, staigumas ir veržlūs prasiveržimai leido jam mesti net 12 baudų – visi metimai buvo taiklūs. J.C.Navarro metė daugiau nei pusę visos komandos baudų.
Tačiau negalime sakyti, kad žaidėjas buvo savanaudis ir kamuoliu nesidalijo su komandos draugais. Galbūt dėl to, kad tą vakarą bene visų ispanų taiklumas buvo neprastas, krepšininkas dalindavosi kamuoliu su komandos draugais – atliko 5 rezultatyvius perdavimus.
Apskritai, J.C.Navarro šiame čempionate sublizgėjo tuomet, kai komandos laukė didžiausi išbandymai – atkrintamosiose varžybose. Grupės ir antro etapo rungtynėse jo rezultatyvumas retai viršydavo dvidešimt taškų. Galbūt ne pirmos jaunystės krepšininkas nenorėjo plėšytis ir eikvoti jėgų. Tačiau ketvirtfinalyje jis pelnė 26, pusfinalyje – 35, o finale – 27 taškus. Beje, pusfinalyje su Makedonijos komanda tik jo rezultatyvus žaidimas ir išgelbėjo Ispanijos rinktinę.
Tiesa, tobulų žaidėjų nebūna, taigi ir Europos čempionato finale J.C.Navarro padarė tris klaidas ir prasižengė keturis kartus. Tačiau puikiai žaidžiančiai Ispanijai tai buvo menkas nuostolis.
Tony Parkeris
Ši Prancūzijos rinktinės žvaigždė finalo rungtynėse aikštelėje praleido 39 minutes, o ant suolo atsisėdo dėl to, kad varžovai jį stabdė labai šiurkščiai.
Per laiką, praleistą aikštelėje, T.Parkeris atidavė visas jėgas tam, kad jo komanda laimėtų, tačiau vienas lauke ne karys – NBA žvaigždei trūko draugų pagalbos.
Vis dėlto T.Parkeris nusipelnė vietos geriausių čempionato žaidėjų penketuke. Krepšininkas prametė daugiau nei pusę savo metimų, padarė 5 klaidas, tačiau vis tiek Prancūzijos atakas dažniausiai užbaigdavo būtent jis.
Pau Gasolis
Šis Ispanijos rinktinės aukštaūgis nebuvo rezultatyviausias savo komandoje, tačiau vienintelis finale atliko dvigubą dublį ir dėl to yra šiame sąraše – pelnė 17 taškų ir atkovojo 10 kamuolių.
P.Gasolis pataikė lygiai pusę metimų iš žaidimo ir prisidėjo prie ispanų blokų serijos blokuodamas tris varžovų metimus.
Andrejus Kirilenka
Rungtynėse, kurių baigtį gali nulemti vienas metimas, lyderio vaidmuo yra labai svarbus. Todėl A.Kirilenka vedė savo komandą į bronzinę pergalę kartais ne viską darydamas gerai, tačiau suteikdamas užnugarį komandos draugams.
A.Kirilenka mažajame finale pataikė vos vieną savo dvitaškį iš keturių, jam tai – mažas skaičius. Tačiau krepšininkas atkovojo 3 kamuolius po varžovų krepšiu ir taip suteikė antrą šansą atakuoti komandos draugams.
Ir pats A.Kirilenka nebuvo nuskriaustas – kadangi aikštelėje praleido net 38 minutes, jis spėjo susirinkti sau įprastą taškų vidurkį (18) ir pateko į naudingiausių žaidėjų gretas.
Bo McCalebbas
Mažajame finale B.McCalebbui buvo ypač sunku. Varžovams nebuvo paslaptis, kad jis – makedonų lyderis, o čempionato pabaigoje jėgų liko ir taip nedaug. Tai matėsi paskutinėmis rungtynių minutėmis, kada B.McCalebbas vaikščiojo aikštėje stengdamasis nors sekundę atsipūsti.
Vis dėlto krepšininkas sugebėjo išsivaduoti iš varžovų gynybos gniaužtų ir pelnyti 22 taškus. Didžioji dalis B.McCalebbo prasiveržimų buvo tikrai įspūdingi, nes šis krepšininkas sugebėdavo pergudrauti kelis varžovus vienu metu.
Čempionato nusivylimai
Šiame Europos čempionate džiugino tikrai ne visi krepšininkai ir ne visos komandos. Kai kurie žaidėjai, iš kurių prieš pirmenybes buvo tikėtasi daug, taip ir nesublizgėjo. Kai kurios komandos krito nuo kur kas silpnesnių varžovų.
Ricky Rubio
Jaunasis ir išgirtasis Ispanijos rinktinės įžaidėjas Ricky Rubio šiame Europos čempionate patyrė tikrą fiasko. Ir nesvarbu, kad jis tapo Europos čempionu – asmeninis R.Rubio rezultatas tiesiog tragiškas.
Jis per rungtynes pelnė vidutiniškai po 1,5 taško, o aikštelėje praleisdavo po 15 minučių. Įžaidėjo funkciją vykdyti jam sekėsi šiek tiek geriau – po 2,1 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
Turkija
Kur dingo Turkija? Ji pasitraukė iš kovos dėl medalių po antro čempionato etapo. Pasaulio vicečempionai šiame čempionate turėjo didelių ambicijų. Šalis, kurios spauda rašė, kad susitikimas su Lietuva krepšininkams bus tik lengva treniruotė, patyrė absoliutų fiasko – liko ne tik be medalių, bet ir be olimpinių žaidynių.
Turkijos komanda šiame čempionate pralaimėjo lenkams, serbams, vokiečiams ir lietuviams. Iškovojo vos vieną rimtą pergalę prieš ispanus. Rinktinė prastai pasirodė, nors į čempionatą atvažiavo su pajėgiausiais savo žaidėjais: Hidayetu Turkoglu, Ersanu Ilyasova, Keremu Tunčeri ir kitais.
Čempionato atradimai
Kaip ir kiekvienas Europos čempionatas, šis mums pateikė įdomių atradimų, naujovių, sensacijų. Komandos nykštukės, apie kurias anksčiau galvota, kad jos neišmano net krepšinio taisyklių, nuo šiol ateities turnyruose bus vertinamos kaip rimtos varžovės. Kai kurie žaidėjai pasirodė visu gražumu ir tapo komandų lyderiais, nors anksčiau apie tai net negalėjome pagalvoti.
Čempionato naujokės
Makedonijos žygis per Lietuvą jau tapo Europos krepšinio legenda. Tačiau šiame Europos krepšinio čempionate matėme ir kitų naujokių, kurių debiutas pažymėtas pergalėmis. Ar anksčiau kas nors galėjo pagalvoti, kad Suomija ir Gruzija žais antrame čempionato etape?
Nieko bendro su krepšiniu neturinčio šalys žybtelėjo ir galbūt būtent šis rezultatas atneš krepšinio virusą į jų valstybes.
Atrodo, nieko bendro su krepšiniu neturinčios šalys žybtelėjo ir galbūt būtent šis rezultatas atneš krepšinio virusą į jų valstybes. D grupėje žaidusi Gruzija už savo nugaros paliko Bulgariją, Ukrainą ir Belgiją. C grupėje rungtyniavusi Suomija aplenkė Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Juodkalniją. Tai buvusios Jugoslavijos šalys, kurios iki šiol tikrai buvo ryškesnės Europos krepšinio žemėlapyje.
Galime sakyti, kad šioms naujokėms pasisekė – jos žaidė silpnose čempionato grupėse, tačiau pergalių už dyką niekas neįrašys, taigi kovoti vis tiek teko.
Chrisas Kamanas
Bene stabiliausią sportinę formą viso čempionato metu demonstravęs žaidėjas. Nepaisant to, kad Vokietijos rinktinė pasitraukė iš tolimesnės kovos dėl medalių po antro čempionato etapo, Chriso Kamano asmeninis pasirodymas yra puikus.
Buvome pripratę, kad Vokietija – vieno žaidėjo komanda, kurią į priekį tempia Dirkas Nowitzkis. Tačiau šiame čempionate jam puikiai padėjo dar vienas aukštaūgis. Nežinia, ar D.Nowitzkis po tokio sunkaus sezono iš viso būtų ištempęs visą čempionatą, jei ne Ch.Kamanas.
Vidurio puolėjas per rungtynes rinkdavo po 15,5 taško, atkovodavo po 10 kamuolių ir blokuodavo po 1,8 varžovo metimo. Pagal rezultatyvumą čempionate jis užima septintą vietą, prieš jį – visai Europai puikiai pažįstami krepšinio grandai.
LIE-TU-VA!
Nors nacionalinis pasididžiavimas – krepšinio čempionatas – po pralaimėto ketvirtfinalio tapo nacionaliniu nusivylimu, Lietuvos rinktinė daug kartų nustebino ir nudžiugino aistruolius.
Lyderiai
Mantas Kalnietis – žmogus, neleidęs užgesti olimpiniam Lietuvos žiburiui. Paskutinę minutę rungtynėse su Slovėnija dėl kelialapio į olimpinį atrankos krepšinio turnyrą M.Kalnietis pataikė tritaškį metimą bei baudą ir padovanojo šaliai pergalę.
Atrodo, kad kai Mantui sekasi, jo būna apstu visur – kiekviename aikštės kampe. Per rungtynes jis pelnydavo po 11 taškų. Negana to, jis dar atlikdavo po 3,8 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo po 3,5 kamuolio.
Simas Jasaitis paskutines dvejas Lietuvos rungtynes žaidė su pamėlusiu žandu. Ketvirtfinalio rungtynėse skaudų antausį nuo varžovo gavęs krepšininkas nepataikė ir paskutinio metimo, kuris galėjo išplėšti pergalę prieš Makedoniją.
S.Jasaitis komandoje kovingumu nenusileido niekam, o atkovodavo daugiausia – po 5,2 kamuolio. Taip pat pelnydavo po 8,9 taško per rungtynes.
Ateities viltis
Tuomet, kai Marijonas Petravičius dėl plaučių ligos pasitraukė iš rinktinės čempionato pradžioje, visų – tiek trenerių, tiek aistruolių – žvilgsniai nukrypo į Joną Valančiūną. Širdyje visiems kirbėjo tas pats klausimas – ar sugebės jaunasis vidurio puolėjas pasipriešinti pajėgesniems varžovams. O jis dar kaip sugebėjo ir įrodė, kad net nebuvo verta apie tai svarstyti.
J.Valančiūnas vieną po kito virš lanko pakabintą kamuolį krovė į krepšį. Jis per rungtynes komandai pelnydavo vidutiniškai po 8,4 taško, atkovodavo po 4 kamuolius per kiek mažiau nei 16 minučių.
Šansas – ne visiems
Tomas Delininkaitis ir Kšyštofas Lavrinovičius turėjo tenkintis tik periodiniu vaidmeniu aikštelėje.
T.Delininkaičio minučių, praleistų aikštelėje, vidurkis yra nemažas – 11. Tačiau taip yra tik todėl, kad jis gavo daugiau laiko pasireikšti tuomet, kai rinktinė žaidė prieš Lenkijos, Portugalijos ir Graikijos krepšininkus.
K.Lavrinovičius čempionatą pradėjo labai gerai – rungtynėse su Didžiąja Britanija pelnė 12 taškų, lemiamais momentais prisidėjo prie Lietuvos rinktinės pergalės. Pusę tiek taškų jis pelnė žaisdamas prieš Lenkiją. Ir čia jo sėkmingas pasirodymas baigėsi. Nors K.Lavrinovičius gavo šansą rungtynėse su Ispanija ir Prancūzija, nepateisinęs trenerio pasitikėjimo į aikštelę jis jau neišbėgo.
