Po alinančių pratybų lauke bei salėje, svarmenis iškeitę į kamuolius, rinktinės krepšininkai turėjo dvi progas išbandyti save draugiškose rungtynėse. Po dvikovų su Slovėnijos ir Čekijos komandomis K.Kemzūra didžiausiomis Lietuvos rinktinės bėdomis įvardijo didelį klaidų skaičių ir tragišką kovą dėl kamuolio.
Paklaustas apie patarimus, kuriuos treniruočių metu iš jo lūpų išgirsta krepšininkai, rinktinės treneris kalbėjo paprastai – kamuolius komandos draugams būtina perduoti žymiai atsakingiau, o po krepšiu vyrai privalo būti kur kas agresyvesni.
Tikslas – mažiau klysti
- Kokioje stadijoje yra pasiruošimo procesas? Ar jau galvojate apie Rusijos rinktinę?, – žurnalistai antradienį paklausė K.Kemzūros.
- Šiek tiek informacijos turime. Šiandien bandėme pasimokyti gintis prieš kelis jų derinius. Bet iš esmės, mes ir toliau sprendžiame savas problemas, itin akcentavome klaidų išgyvendinimą. Turime žaisti atsakingiau, atsakingiau perduoti kamuolį ir vis mažiau klysti.
- Ar iškritus trims žaidėjams, pasiruošimo procesas iš esmės pasikeitė?
- Pats procesas keičiasi tik tuo, kad mažesnė rotacija. Gynėjai dabar aikštelėje praleidžia daugiau laiko ir gauna didesnį krūvį.
Laukia gero T.Delininkaičio žaidimo
- Kai atsisakėte trijų žaidėjų, pagrindiniu Tomo Delininkaičio privalumu įvardijote tai, kad jis gali žaisti ne tik atakuojančio gynėjo, tačiau ir įžaidėjo pozicijoje. Treniruotėse bandote jį „pirmu numeriu“?
- Visaip bandome. Jeigu neturėčiau tokios patirties su Tomu, gal būčiau kitaip pasielgęs. Tačiau panašiai buvo ir praeitais metais, jis, švelniai tariant, neblizgėjo pasiruošimo metu. Bet jis buvo naudingas Turkijoje. Jis gali padaryti tokius dalykus, kurių negali tie žaidėjai, su kuriais atsisveikinome. Tik visa bėda, kad jis to kol kas nedemonstruoja.
- Kodėl jis nežaidžia taip, kaip moka? Ar tai fizinio pasiruošimo problema, ar kažkas kita?
- Savo esybe jis yra daugiau atakuojantis gynėjas nei įžaidėjas. Kai jam reikia kažką sugalvoti ir organizuoti, jis pamiršta, kad reikia žaisti krepšinį. Manau, kad čia yra bėda. O kai jis tiesiog žaidžia, jam viskas gerai sekasi.
- Ar artimiausiose rungtynėse pamatysime tam tikras korekcijas komandos krepšininkų kovoje dėl kamuolio?
- Kokios čia dar korekcijos? Reikia tiesiog atitverti žmogų ir imti kamuolį. Tą ir stengiamės akcentuoti per treniruotes.
Viskas – J.Valančiūno rankose
- Laukia dvi sunkios rungtynės su labai stipriais varžovais išvykoje. Ar krepšininkams akcentuojate pergalės svarbą, ar tai yra antraeilis dalykas?
- Kiekvienose rungtynėse, kuriose žaidžiame, siekiame pergalės. Tai niekada nebus antraeilis dalykas, bet tai nėra gyvybės ar mirties klausimas. Bet kokiu atveju, Europos čempionatą pradėsime turėdami nulį pergalių ir nulį pralaimėjimų. Aišku, žaisime tam, kad siektume pergalės, bet tuo pačiu spręsime ir savo uždavinius. Tai bus skirtingi varžovai, skirtingos priešininkų taktikos ir gynybos schemos. Pirmosiose rungtynėse „išlindo“ vienos bėdos. Gal dabar „išlįs“ kitos problemos.
- Kai kurie krepšinio ekspertai, pamatę išplėstinę rinktinės sudėtį, įvardijo, kad šitos komandos silpniausia grandis bus lengvojo krašto puolėjo pozicija. Ką apie tai galėtumėte pasakyti po pirmųjų draugiškų rungtynių?
- Turbūt nereikia būti dideliu ekspertu, kad tai pastebėtum. Netekus Jono Mačiulio, tokių tvirtų lengvųjų krašto puolėjų mes neturime. Simas Jasaitis ir Mindaugas Lukauskis yra kiek kitokio vaidmens žaidėjai. Su Jonu mes galėjome žaisti žema sudėtimi ir jį nustumti net į „ketvirtą poziciją“. Nei Čekija, nei Slovakija prieš mus šioje pozicijoje ypatingo pranašumo neturėjo. Dabar žaisime su Rusija ir pamatysime, kaip mes sprendžiame šias problemas.
- Kai kurie krepšinio specialistai teigia, kad Jonas Valančiūnas privalo patekti į galutinį rinktinės dvyliktuką. Ar jūs dėl to nejaučiate visuomenės spaudimo?
- Jeigu jūs nebūtumėte manęs to paklausęs, būčiau to nejautęs. Dabar pradėjau jausti (šypsosi – red.). Jonas su čekais gerai sužaidė. Aš jau nuo pat pradžių sakiau, kad jo šansai yra geri. Tik aš jį mažokai pažinojau, dabar jau geriau pažįstu ir matau, ką jis gali. Jis gerai dirba. Palaukite, kol sužaisime dar keletą rungtynių. O dėl spaudimo tai aš vis tiek elgsiuosi taip, kaip man atrodo teisingiausia. Nes galų gale už viską turėsiu atsakyti aš pats.
