Pirmajame mūšyje lietuvių laukia principinė akistata su Serbija. „Vien pavadinimas Serbijos rinktinė kalba už save. Visame pasaulyje yra žinoma Serbijos krepšinio mokykla. Šita rinktinė yra labai gerai paruošta taktiškai, aukšta, protinga, turinti daug metikų savo gretose, jėgos po krepšiais“, – trečiadienį po rytinės treniruotės sakė K.Kemzūra.
„Dažnai žaidžia dviem įžaidėjais, todėl jiems yra lengva kontroliuoti žaidimą. Pavojingi greitame puolime, tačiau taip pat gerai žaidžiantys penki prieš penkis. Bene svarbiausias aikštėje yra Milošas Teodosičius, kuris organizuoja, kuria ir pats gali įmesti. Bus labai nelengva“, – varžovų žaidimą analizavo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.
– Lyginat šių ir praėjusių metų serbų rinktinę, kurią nugalėtoje pernai pasaulio čempionate, ar matote skirtumų?
– Treneris tas pats (Dušanas Ivkovičius, – aut. past.), yra panašių dalykų. Jie stengiasi žaisti per aukštaūgius, ypač kai aikštelėje yra Nenadas Krstičius. Visada stengiasi jį maitinti kamuoliais. Kitas dalykas – dažnai žaidžia du prieš du. Todėl, kad aikštelėje turi keturis iš toli pataikančius žaidėjus – gerai išsidėsto aikštelėje, bus sunku gynyboje padėti.
– Pirmiausia reikia sustabdyti M.Teodosičių ir N.Krstičių?
– Nebus tik du žmonės. Daugiausia paminėjau juos, nes per juos sukasi žaidimas – jie yra ašiniai. Tačiau negalima pamiršti Duško Savanovičiaus ar Marko Kešeljo, kuris yra tikras žudikas nuo tritaškio linijos. Ir visų kitų – jie visi yra pavojingi.
– Serbai žaidžia kiek lėtesnį žaidimą nei mes. Ar liksite ištikimi sau ir žaisite greitą žaidimą?
– Ne visada mums pavyksta, bet mes stengiamės. Tai priklausys nuo mūsų gynybos. Kaip gerai apsiginsime, tiek turėsime šansų greitoms atakoms. Vienas iš uždavinių toks ir yra – kaip galima geriau gintis, kovoti dėl kamuolio. Nebus paprasta, nes serbai yra vieni iš lyderių kovoje dėl atšokusių kamuolių. Tada be jokios abejonės turime bėgti į priekį, turime žaidėjų, kurie gali tai padaryti, bandyti susikurti pranašumą greitame puolime. Tai yra vienas iš mūsų arkliukų ir nežadame jo atsisakyti.
Kęstučio Kemzūros interviu:
