Dienraščio „Lietuvos žinios“ paklaustas, su kokia nuotaika laukia „EuroBasket 2011“, 2003-iųjų Europos čempionas atsakė optimistiškai.
„Svarbiausia, kad visos arenos būtų pastatytos ir įrengtos laiku. Kad nebūtų gėda priimti svečių, žaidėjų, klubų vadovų. Kad iš kitų šalių atvykę aistruoliai jaustųsi komfortiškai. Vis dėlto šitas čempionatas – tarsi mūsų šalies veidas.
O dėl žaidimo: visi nori pergalių, laukia ir tikisi. Neabejoju, kad mūsų vyrai įdės daug darbo ir valios. Reikia, žinoma, ir Dievo palaiminimo. Svarbiausia žaisti iš širdies. Tuomet gal ir bus pakartotas 2003-iųjų triumfas“.
Jaunuosius Lietuvos rinktinės kandidatus – Donatą Motiejūną ir Joną Valančiūną – Macas vertina atsargiai. Abu yra geri talentingi žaidėjai. Bet tik treneris gali žinoti, kokia taktika bus parinkta komandai, kokių žaidėjų reikės jai įgyvendinti. Kreditų niekas negauna už gražias akis, aukštą ūgį ar dailias kojas. Viską lemia žaidimo kokybė. Tik treneriai priims sprendimą. Ir visi turėsime jį gerbti. Nė vienam treneriui nėra lengva ištarti žaidėjui „sudie“.
Arvydas Macijauskas, neseniai tapęs tėvu, kol kas negalvoja, ar jo sūnelis Laurynas taps krepšininku.
„Būti geru krepšininku sunku. Ne kiekvienam tai skirta. Reikia turėti talentą ir daug dirbti. Mano širdis džiaugtųsi, jei jis būtų geras žmogus, gerbtų vyresnius, tėvus, moteris. Mano pareiga užauginti dorą vaiką. O šunkelių pilna visur“, – sakė Arvydas Macijauskas.
