Jis patvirtino, kad su nacionaline komanda dar nežada atsisveikinti.
– Rimantai, turnyro pabaigoje suprastėjo komandos pataikymo procentas, kodėl?
– Tai normalu. Negali visąlaik pataikyti aukštu procentu. Visi analizuoja tavo žaidimą ir ruošiasi. Būna pataikai, būna ne. Svarbiausia gerai gintis. Aišku, ir nuovargis atsiliepė. Svarbiausia laimėti.
– Neapmaudu, kad paskutines rungtynes žaidėte šiandien, o ne rytoj...
– (atsiduso). Žinoma, apmaudu... Tokiame čempionate kiekvienos rungtynės svarbios. Koncentracijos praradimas vienai minutei gali kainuoti visą čempionatą. Norint būti gera komanda, reikia laimėti ir tuomet, kai žaidi labai blogai. Reikia kažkaip surasti būdą laimėti tokias rungtynes. Reikia rasti kažką, kas būtų postūmis į priekį. Mes tokias rungtynes pralaimėjome žaisdami su makedonais.
– Ko galima tikėtis olimpiniame atrankos turnyre?
– Bus sunku. Juk kokios komandos pateko... Graikai, rusai, tie patys makedonai...
– Bet Lietuvos rinktinė galbūt irgi bus kitokia – Su Linu Kleiza, Jonu Mačiuliu...?
– Kiekvienais metais rinktinė būna kitokia, bet viskas priklauso nuo žaidėjų sveikatos, susižaidimo ir kitų dalykų. Tai sudėtingas klausimas.
– Pats dar norėsite žaisti rinktinėje?
– Žinoma.
