Specialiame interviu 15min.lt L.Kleiza papasakojo apie savo požiūrį į skaudžiausias gyvenimo pagundas ir prisipažino, kad būdamas tėvas – apie tai nuolat kalbėsis su savo atžalomis.
Kaip manote, ar visuomenė yra pasirengusi priimti ir suprasti akciją „Užteks tylėti“? Ar ji nebus trumplaikė dėl nepagrįstų visuomenės baimių?
Nereikia taip galvoti, kad akcija bus laikina. Gerai vien tai, kad kažkas to imasi, kad garsiai apie tai kalbame. Niekas nežino, kiek ji tęsis, bet galbūt kažkam akcija išsaugos gyvybę, išsaugos šansą gyventi. Vien tai būtų nuostabu.
Kas tau pačiam gyvenime padėjo išvengti tokių problemų, apie kurias garsiai kalba akcija „Užteks tylėt.“?
Aš tiesiog myliu gyvenimą, gyvenimas man yra smagus. Nematau prasmės, kodėl turėčiau vartoti narkotikus ar kitus žalingus dalykus. Kiekvienas žmogus yra vienaip ar kitaip su tuo susidūręs, todėl aš jaučiu norą apie tai kalbėti garsiai. Mums žaidėjams NBA yra skaitomos paskaitos, esame mokomi pasinaudoti tuo, jog esame žinome ir kuo garsiau kalbėti apie įvairiausias problemas.
Kaip šiais laikais jaunimui nepaslįsti tarp daugybės pagundų? Tai yra lengva?
Niekada nebuvo lengva ir nebus lengva ateityje. Tai yra didelis tėvų darbas, jie turi mokyti vaikus. Ypač dabar, kai tokia kultūra, kai narkotikai tapo madingas dalykas, mados reikalas. Daug kas krenta ant tėvų, mokytoijų pečių, jų pareiga išaiškinti, padėti vaikams, kad jie suprastų. Mano nuomone, šiais laikais jaunimui dar sunkiau nei buvo anksčiau.
Nuo kokio amžiaus jau reikėtų kalbėtis su vaikais tokiomis svarbiomis temomis?
Nesu aš tėvas, neturiu patirties, bet reikia kalbėtis apie viską. Ir nuo pat mažens. Nebūtinai apie narkotikus. Šiais laikais vaikai nori viską išbandyti anksčiau, greičiau. Vis jaunesni išbando narkotikus, lytinius santykius ir tokios temos neturi būti šeimoje tabu. Iš kur tam vaikui žinoti, kai aplinka, popkultūra, televizijos vienaip ar kitaip skatina tokius dalykus.
Ar mokymosi įstaigose turėtų būti atskira pamoka tokioms problemoms spręsti?
Turėtų būti tokia pamoka. Realybė yra tokia, kad gali mokyti arba nemokyti ir dalis žmonių vistiek tą darys. Tik kad bent mokėtų apsisaugoti, žinotų kokios pasėkėms laukia. Būkime supratingi ir teisingi vaikams.
Ar pačiam kada nors yra tekę ištiesti pagalbos ranką problemų su narkotikais ar alkoholiu turinčiam žmogui?
Ne neteko. Neteko ir pažinti asmeniškai sportininkų, kurie turi tokių problemų. Mano aplinka kiek kitokia.
Esi sakęs, kad vienas pokalbis su treneriu Ramūnu Butautu tau pakeitė gyvenimą. Ką gali pakeisti vienas rimtas pokalbis su vaiku?
Kartais gyvenimas gali apvirsti dėl vienos mažiausios klaidos, vieno mažo dalyko. Vaikas yra nesusiformavusi asmenybė. Vienas pokalbis gali nukreipti tinkama linkme ir duoti labai daug.
P.S. Už geriausią klausimą (apie jaunimo švietimą) apdovanosime skaitytoją Renatą C. Jai atitenka marškinėliai su Lino Kleizos parašu.
