Kareivių gatvėje, Žirmūnuose, net nesudvejojusi pasistatė automobilį invalido vietoje, ir ramiu veiduku, pareigūnė nukulniavo į „Rimi“. Pradžioje pamaniau, kad skubus iškvietimas, tačiau jokių skubos ženklų nesimatė (švyturėliai ar, galų gale, tiesiog skubėjimas), kol pagaliau gal po 15 minučių, vėlgi tuo pačiu ramiu veideliu ir pirkiniu maišeliu rankoje, be sąžinės graužaties, sėdo į linksmajį automobiliuką ir išvažiavo.
Įdomu būtų paklausti mūsų mielų saugotojų, kaip gi jie jaučiasi, kai piešia nelogiškas baudas žmonėms kurie trumpam sustoja po ženklu, kad bromo vartus atsidaryti, o patys (arba jų kolegos) nesugeba invalido ženklo atpažinti? Jus gal vieni kitiems reidus pasidarykit.
Komentuoja Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis:
Sostinės 1-ajame policijos komisariatas pradėjo neigiamos informacijos patikrinimą. Kai tik bus patikrinimo rezultatai, galėsime Jus informuoti.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01 (25 straipsnio 6 dalis įsigaliojo nuo 2009-07-01) Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07) (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad
eismo dalyvis, tai kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Įstatyme pateiktas baigtinis eismo dalyvių sąrašas. To paties straipsnio 23 punkte pateikta kelyje dirbančio asmens sąvoka. Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba. Pagal teisinį reglamentavimą teigtina, kad policijos pareigūnas, vykdydamas eismo priežiūros funkcijas (eismo reguliavimas ir kontrolė) kelyje yra ne eismo dalyvis, o kelyje dirbantis asmuo. Jam taikomos tos įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja kelyje dirbančio asmens teises ir pareigas. Tam tikromis sąlygomis (pvz. dirbdamas konkrečiai apibrėžtoje vietoje, vykdydamas konkrečią užduotį ir pan.) jis gali nevykdyti eismo dalyviams nustatytų pareigų.
Iš esmės toks pats teisinis reglamentavimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklėse (2004 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1307 ( Žin., 2004, Nr. 155-5646)) (toliau – Kelių eismo taisyklės).
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 47 punkte nurodyta, kad specialiosiomis transporto priemonėmis vadinamos operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais. Specialioji transporto priemonė turi dvigubą paskirtį: tai yra priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktas) bei ji yra ir policijos pareigūno darbo priemonė ar mobili darbo vieta. Tai reiškia, kad naudojant transporto priemonę pagal pirmąją paskirtį, ją vairuojantis asmuo laikytinas vairuotoju, o pagal antrąją – kelyje dirbančiu asmeniu. Eismo dalyviu policijos pareigūnas laikytinas tik tiek, kiek jis dalyvauja eisme (vyksta į patruliavimo vietą, ar iš jos, važiuoja iš vienos patruliavimo vietos į kitą ir pan.) ir tik tada jam taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Kitais atvejais jo elgesį reglamentuoja kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, vidaus tarnybos statutas, patrulių veiklos instrukcija ir t. t.).
Kai asmuo vairuoja specialiąją transporto priemonę, priklausomai nuo važiavimo tikslo, jam gali būti taikomos skirtingos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių nuostatos, o būtent, tam tikrais Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (19 straipsnis) ir Kelių eismo taisyklėse (XXIV skyrius) numatytais atvejais gali naudoti įjungtus mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (ar) specialius garso signalus ir vadovautis specialiųjų transporto priemonių eismą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Be to, būtina pažymėti, kad egzistuoja būtinojo reikalingumo institutas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau – ATPK) 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kitaip sakant, gelbėdama žmonių gyvybę, sveikatą, fizinių ar juridinių asmenų turtą, užtikrindama viešąją tvarką, užkirsdama kelią daromai nusikaltimai veikai, ar sulaikydama tokią veiką padariusius asmenis policija gali padaryti žalą (išvažinėti pasėlius, sulaužyti tvoras, išlaužti duris, išdaužti langą ir t. t.) su sąlyga, kad padaryta žala bus mažesnė, nei valstybės saugoma vertybė į kurią buvo kėsintasi. Žalos atlyginimo klausimai tokiu atveju sprendžiami vadovaujantis civiline teise.
Apibendrinant galime konstatuoti, kad teisėsaugos institucijoms, vykdančioms specifines su žmonių teisių apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu susijusias funkcijas, įstatymų leidėjas suteikia daugiau teisių, nei analogiškose situacijose jų yra suteikta piliečiams, ūkio subjektams ar kitoms valstybės bei savivaldybių įstaigoms ir organizacijoms, vykdančioms kitokią veiklą. Todėl dažnai galime stebėti teisėtus policijos pareigūnų veiksmus situacijose, kuriose analogiškai pasielgęs pilietis būtų pripažintas padaręs pažeidimą.
