Ar reikia specialiai ruoštis tokioms lenktynėms?
Žinoma, reikia. Pirmiausia reikia paruošti automobilį. „Omnitel 1000 km lenktynių“ trasai specialiai montuojame kitokius amortizatorius, nes trasa kai kuriuose posūkiuose nelygi, sumontuojami nauji pusašiai, perrenkama pavarų dėžė ir t.t.
Mūsų komandos vairuotojai viso sezono metu dalyvauja įvairiose lenktynėse, pradedant Lietuvos ralio čempionatu (tuo užsiima Benediktas), ir baigiant žiedinėmis lenktynėmis užsienio šalyse. Tad lenktynės Palangoje tik tarpinė stotelė pačiame sezono įkarštyje.
Ar sunku išlaikyti maksimalią koncentraciją tokiose ilgose lenktynėse?
Vairuotojai privalo keistis kas valandą, o šiemet mes lenktyniausime trise, tai nuovargis pradeda jaustis tik važiuojant trečią ar ketvirtą „pamainą“. Tokiose lenktynėse itin svarbus yra geras fizinis pasiruošimas, ypač ištvermės prasme.
Kada Tau būna sunkiausia? Kai lyja ar kai kepina karštis?
Asmeniškai man sunkiau, kai labai karšta. Lenktynių metu automobilio salone ir šiaip tvyro didelis karštis, o saulėtą dieną jis tampa sunkiai pakeliamas. Jokios specialios vėsinimo įrangos jame nėra numatyta.
Ar sunku laviruoti tarp gausybės lėtesnių varžovų? Juk lenktynėse dalyvauja keliasdešimt automobilių ir tik keli iš jų važiuoja lyderių tempu?
Sunkiausia ir pavojingiausia stabdymo zonose, vadinamuosiuose S formos posūkiuose ir, žinoma, apsisukant tiesiųjų pabaigoje.
„Omnitel 1000 km lenktynių“ trasą sportininkai įvardija kaip nesudėtingą, tačiau galbūt yra posūkis, kuris kažkuo išsiskiria iš kitų?
Palangoje trasa nesudėtinga, jos negalima net lyginti su Vakarų Europos žiedinėms lenktynėms skirtomis trasomis. Tačiau ji išsiskiria tuo, kad čia nėra jokių saugos zonų ar apsaugos barjerų. Menkiausia klaida gresia automobilio sudaužymu.
Be to, kai kuriuose posūkiuose būdavo nelygus asfaltas, todėl automobilis šokinėdavo ir buvo labai nestabilus, ypač stabdant.
Kai lenktynių metu tau nereikia važiuoti, ar stebi komandos draugų važiavimą? Kas yra sunkiau: pačiam važiuoti ar stebėti lenktynes stovint komandos boksuose?
Man gerokai sunkiau stebėti, kai vairuoja kiti. Kai pats sėdi prie vairo – pamiršti bet kokį jaudulį.
Jau esi nugalėjęs šiose lenktynėse. Koks tai jausmas?
Tiesą sakant, esu nugalėjęs tik formaliai – buvau komandoje įrašytas trečiu ar ketvirtu vairuotoju, tačiau realiai nevažiavau. 2009 metais finišavom antri, tad motyvacijos laimėti šias lenktynes turiu gana daug.
Jūsų komanda net kelis kartus yra nebaigusi lenktynių, tačiau visa tai įvyko ne dėl tavo kaltės. Ar labai pyksti tokiu atveju?
Nepavadinčiau to pykčiu. Tai greičiau nusivylimas. Tokiu atveju labai gaila įdėtų pastangų ir sugaišto laiko.
Važiuoji vienoje komandoje drauge su broliu Nemunu. Kaip sutariat tarpusavyje? Ar padedat vienas kitam lenktynių metu?
Kažkodėl su metais ir patirtimi mes su broliu sutariam vis geriau! Lenktynių metu, kai prie vairo sėdi Nemunas, kartais tenka perimti raciją iš komandos vadovo ir pasitarti su Nemunu dėl situacijos trasoje ir tolesnės lenktynių taktikos.
Esate ne tik broliai, kasdieniame gyvenime jūs ir draugai. Ar leidžiat kartu laisvalaikį?
Žinoma, kartu žaidžiam futbolą, tenisą. Kartais kartu nuvažiuojam paatostogauti prie jūros.
Laisvalaikio nuo automobilių sporto ir darbo turbūt lieka nedaug, tačiau ką veiki laisvu nuo lenktyniavimo metu?
Mėgstu laiką leisti su šeima, patinka ilgų distancijų bėgimas ir lauko tenisas, mėgstu keliauti.
Ar tavo šeimos nariai jaudinasi lenktynių metu, ar stebi lenktynes gyvai?
Taip, visada susirenka visa šeimyna: tėvai, žmona, vaikai. Tiesą sakant, labiausiai tai dėl manęs jaudinasi tėvas ir sūnus. Sūnus ir pats lenktyniauja kartingais.
Lenktyniauji dažniau užsienyje, negu Lietuvoje. Kokiose lenktynėse dalyvauji?
Daugiausiai važiuoju Vokietijoje, ten vyksta „Porsche Sports Cup“ čempionatas. Per metus vyksta šeši etapai, be to, rengiamos papildomos treniruočių sesijos.
Pernai dalyvavau Šveicarijos „Porsche Carrera Cup“ čempionato viename etape, kuris vyko Prancūzijoje esančioje „Le Castellet“ trasoje. Tą etapą pavyko laimėti.
Kaip manai, ar sportinis azartas turi įtakos kasdieniame gyvenime ir versle?
Sunku pasakyti, bet manau, kad tikrai nekenkia. Tai padeda man palaikyti gerą ne tik fizinę, bet ir psichologinę formą.
Kiek yra svarbu lenktynėse nugalėti? Vieni sako, kad svarbus pats procesas, bet ar pakanka tik važiuoti?
Kai lenktyniauju Vokietijoje, mano tikslas patekti tarp dešimties absoliučiai geriausių ir užimti prizinę vietą savo klasėje. Dar man labai svarbu kasmet progresuoti, gerinti savo laikus, aplenkti vis daugiau priešininkų.
Tuo tarpu lenktynėse Palangoje mūsų tikslas vienas – tik pergalė!
