Benediktas Vanagas: „Rezultatas automobilių sporte tai 10 procentų talento ir 90 procentų darbo“

Liepos 21 dieną „Omnitel 1000 km“ lenktynėse startuosianti „15min – General Financing“ komanda intensyviai ruošiasi startui. Šį kartą sirgalių dėmesiui pateikiame interviu su vienu iš komandos lenktynininkų – Benediktu Vanagu, kuris pasidalins mintimis apie lenktynes Palangoje, skirtingas automobilių sporto disciplinas, kuriose jam teko važiuoti ir iššūkius, su kuriais susiduria sportininkai.
Benediktas Vanagas
Benediktas Vanagas

Šiuo metu ralyje lenktyniauji „Subaru“ markės automobiliu, o Palangoje persėsi į „Porsche“ – iš pažiūros tai visiškai skirtingi automobiliai. Ar sudėtinga adaptuotis prie žiedinėms lenktynėms skirto bolido?

Tiesa, automobiliai skirtingi. Skiriasi ir pati sporto disciplina. Vis dėlto, su „Porsche“ esu nuvažiavęs daug lenktyninių kilometrų, taip pat dalyvavęs testuose Belgijoje ir Lenkijoje, tad žinau pagrindinius valdymo ypatumus, kurie skiriasi nuo serijinės gamybos automobilių. Prieš keletą metų vienoje „Pitlane“ valdomoje komandoje važiavau 1000 km lenktynių kvalifikacinių važiavimų metu, tad Palangos trasoje esu važiavęs ir su „Porsche“.  Manau, kad per treniruotes Palangoje turėčiau visiškai adaptuotis prie „15min – General Financing“ komandos automobilio.

Esi vienas universaliausių Baltijos šalių lenktynininkų. Ar sportinių rezultatų prasme geriau likti siaurame segmente, ar išbandyti lenktyniavimą kiek įmanoma platesnėse sferose?

Savo sportinės karjeros metu esu dalyvavęs įvairių autosporto disciplinų šakose. Nors daugiausia dėmesio skyriau raliui, tačiau karjeros pradžioje teko nemažai lenktyniauti žiedinėse lenktynėse, prieš porą metų buvau aktyvus ralio maratonuose, startavau net bekelės varžybose.  Šios žinios – kaip aukštasis automobilių sporto išsilavinimas, jis praplečia akiratį bei suteikia labai daug bazinių žinių. Jos be galo vertingos tolimesnėje sportinėje karjeroje. Žinoma, norint siekti konkrečių rezultatų tam tikroje sporto šakoje, reikia konkrečiai gilintis į jos specifiką bei labai daug dėmesio skirti treniruotėms.   

Benediktas Vanagas
Benediktas Vanagas

Kokius darbus kaip lenktynininkui reikia atlikti pasiruošimo ilgų distancijų lenktynėms metu?

Vienas svarbiausių lenktynininko uždavinių ilgų distancijų lenktynėse yra sugebėti generuoti maksimalų susikaupimą ir koncentraciją viso važiavimo metu. Tam privaloma būti ypač geros fizinės formos. Svarbu atkreipti dėmesį į kūno reakciją, kuomet tenka ilgą laiką praleisti automobilio viduje esant aukštai temperatūrai. Yra net specialūs pratimai ruošiantis karščiui alinančioms varžyboms. Man dalyvaujant dykumų ralio maratonuose, kuomet automobilio kabinoje termometras neretai rodydavo apie 70 laipsnių, tokiomis sąlygomis tekdavo praleisti po 4-6 valandas per dieną. Tuomet esu atradęs, kad vidutiniškai šimtui kilometrų išgeriu apie vieną litrą vandens. 

Pagal ilgalaikes šių dienų prognozes, tikėtina, kad lenktynių savaitgalis bus lietingas. Kada Tau būna sunkiausia? Kai lyja ar kai kepina karštis?

Kai kepina saulė, organizmą alina karštis. Lyjant lietui daug energijos atima koncentracija valdant automobilį ypač slidžioje trasoje. Kiek pažįstu save, mano organizmas išmokytas toleruoti karštį, o važiuoti šlapia danga netgi patinka. Neturiu vienareikšmiško atsakymo. Visada žinai: karšta ar lyja – visiems vienodos sąlygos, skiriasi tik pilotų ir komandų pasiruošimas joms. 

Kokiose varžybose automobilyje komfortiškiau karščio atžvilgiu: ralio ar ilgų distancijų žiedinių lenktynių?

2010 metais esu startavęs Pasaulio ralio maratonų taurės etape „Abu Dhabi desert challenge“, vykusiame Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tuomet lauko temperatūrai pasiekus  +42°C, salonas įkaito iki 60 ar net 70 laipsnių, teko varžytis apie 3 valandas be perstojo. Todėl, manau, kad sudėtingiau visgi ralio maratono automobilyje. Pagal „Omnitel 1000km“  lenktynių taisykles vairuotojai privalo keistis kas 1 valandą ir 10 minučių, bei tarp važiavimų ilsėtis ne mažiau nei 1 valandą. Tai suteikia tam tikrą komfortą. Nežiūrint į tai, ypač karštą dieną, lenktyniaujant maksimaliai susikoncentravus bolido salone ištverti ir valandą yra nemenkas iššūkis. 

Benediktas Vanagas
Benediktas Vanagas

1000 km lenktynėse jūsų komandą sudaro trys lenktynininkai. Kas yra reguliuojama bei keičiama automobilyje vairuotojų pasikeitimo metu?

Mūsų atveju, Nerijaus ir Nemuno Dagilių bei mano ūgiai yra panašūs, tad tikiu, kad tai bus tik diržų priveržimas. Sudėtingiau būna, kai vairuotojai yra skirtingo ūgio ar kompleksijos. Nepaisant to, visi turėtų žinoti, kad tinkamas prisisegimas vairuotojo sėdynėje yra labai svarbus, norint išlikti saugiam.

Ar sunku laviruoti tarp gausybės lėtesnių varžovų? Juk lenktynėse dalyvauja keliasdešimt automobilių ir tik keli iš jų važiuoja lyderių tempu?

Išties, greitis kartais skiriasi labai ženkliai. Lėtesni dalyviai tiesiog turėtų važiuoti savo trajektorija ir greičiu. Greitesnius automobilius vairuojantys lenktynininkai tikrai juos aplenks. Bėdos prasideda, kai lėtesni varžovai pradeda daryti nenuspėjamus veiksmus. Taip pat tik „Omnitel 1000km“ lenktynėse būdinguose apsisukimuose jiems reikėtų stebėti galinio vaizdo veidrodėlius, kad prieš apsisukdami juose matytų, ar greitesnis automobilis nėra pradėjęs lenkimo manevro. Tokiais atvejais kartais būna „uždaromos“ durys ir susidūrimo išvengti labai sunku.

„Omnitel 1000 km lenktynių“ trasą sportininkai įvardija kaip nesudėtingą, tačiau galbūt yra posūkis ar vieta, kuri kažkuo išsiskiria iš kitų?

Ši trasa tikrai yra kitokia nei didžioji dauguma Europos trasų. Joje dominuoja greičio gesinimo zonos bei apsisukimai. Norėtųsi, kad joje būtų daugiau greitų posūkių, kuriuose atsiskleidžia tikrasis vairuotojo meistriškumas. „Psichologiniu“ pavadinčiau dešinį posūkį, važiuojant nuo Kretingos plento – ten galima važiuoti nemažu greičiu, bet nelabai „saldžiai“ nuteikia iš abiejų pusių sustatyti gelžbetoniniai blokai.

Kai lenktynių metu tau nereikia važiuoti, ar stebi komandos draugų važiavimą? Kas yra sunkiau: pačiam važiuoti ar stebėti lenktynes stovint komandos boksuose?

BFL/Tomo Lukšio nuotr./Benediktas Vanagas
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Benediktas Vanagas

Kadangi nemažai metų mūsų komanda aptarnaudavo kitus ekipažus, šiose lenktynėse esu daug kartų vadovavęs ir kūręs šių varžybų strategijas. Tad esu gerai susipažinęs su vadovaujamu darbu jose. Neišvengiamai domėsiuosi, koks pasirinktas lenktynių planas ir kokie sprendimai bus priimami jam keičiantis. Taip pat reikės skirti nemažai dėmesio poilsiui bei pabendrauti su komandos partneriais, kuriems šios lenktynės yra šventė ir galimybė komunikuoti bendras su komanda susijusias vertybes.

Ką veiki laisvu nuo lenktyniavimo metu?

Šiuo metu daug dėmesio skiriu sporto rinkodaros įmonei „Pitlane“, su kuria esame sukūrę gražių ir didelių projektų, tokių kaip „Halls Winter Rally“ bei „Velomaratonas“. Planuojame Lietuvai padovanoti dar keletą didelių sporto renginių bei vystyti atskiras sporto šakas. Taip pat vadovauju Nacionaliniam automobilių klubui, su kuriuo dirbame socialinės atsakomybės eismo kultūros ir saugumo kėlimo srityje. Neišvengiamai daug dėmesio skiriu lenktynėms, taip pat ir ambicingiems ateities automobilių sporto projektams.

Kiek yra svarbu lenktynėse nugalėti? Vieni sako, kad svarbus pats procesas, bet ar pakanka tik važiuoti?

Pergalė lenktynėse visada yra puiki paskata. Bet nugalėtojas yra tik vienas. Man visada svarbiausia siekti užsibrėžtų tikslų, kurie leistų tobulėti kaip lenktynininkui ir komandai kaip svarbiam lenktynių organizmui. Šiose lenktynėse labai svarbus visų lenktynininkų stabilumas, tinkamas naudojimasis technika ir, žinoma, nepriekaištingas bei tikslus visos komandos darbas. „Omnitel 1000km“ lenktynėse mūsų tikslas padaryti geriausia, ką galime, ir užlipti ant aukščiausios nugalėtojų pakylos.

1000 km lenktynių dalyvių parkas yra pakankamai spalvingas, tačiau Lietuvos žiedinės lenktynės išgyvena nuosmukį. Kokių priemonių, Tavo nuomone, reikėtų imtis norint, kad situacija po truputį pradėtų keistis į teigiamą pusę?

Nemanau, kad reikia labai daug. Išties lietuviai mėgsta automobilių sportą, tad tinkamai organizuotos lenktynės ar jų serija iš mirties taško gana greitai išjudintų visą žiedinių lenktynių potencialą. Žinoma, su sąlyga, kad bus sukurta šios sporto šakos strategija ir bus aiškios vystymo kryptys bei techniniai reikalavimai, kurie bus nuosekliai vykdomi ir nesikaitalios kas metus. Nėra pas mus taip blogai kaip kartais bandome nupiešti.

Trys auksinės taisyklės, kurias patartum automobilių sporto naujokui?

Nėra vienareikšmių taisyklių, kuriomis reikėtų aklai pasitikėti. Žinau, kad rezultatas automobilių sporte tai 10% talento ir 90% darbo. Išmintis ir specialistų patarimai gali padėti sutaupyti laiko ir pinigų, siekiant užsibrėžto rezultato. Aš visada esu atviras padėti naujiems žmonėms, kurie nori tobulėti. Su malonumu pasidalinsiu visomis žiniomis su visais, kuriems svarbus automobilių sportas, lygiai taip pat kaip ir mano mokytojai pasidalino su manimi.

Viskas įmanoma, patikėkit!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis