Pateikiame „Abacus“ komandos įrašą apie sekmadienio dieną Bisau mieste (prieš automobilio pardavimą pirmadienį):
Po naktį (iš šeštadienio į sekmadienį, red. past.) kankinusių maliarinių moskitų prabundame ir ruošiamės važiuoti į bazę. Sutartą 9 valandą ryto niekas mūsų pasiimti neatvažiuoja. Tai kažkodėl nestebina, bet užknisa. Palaukę pusvalandį ir pasvarstę, ar važiuoti taksi iki bazės, ar eiti iki finišo vietos, pasirenkame finišą – ten yra viešbutis, kuriame gyvena mūsų pažįstami slovėnai ir dar keletas ralistų. Tikimės surasti ten daugiau dalyvių ir ką nors išsiaiškinti.
Mums pasiekus finišo vietą, laikrodis jau rodė 10 valandų. Čia prieš viešbutį stovėjo autobusiukas su juoduke „miss“ ir rinko visus važiuoti į bazę. Valandos vėlavimas jiems visai natūralus. Pasiekiame bazę. Čia jau pilna ralistų automobilių ir jų pačių, tik pirkėjų mažai. Paprasti piliečiai į bazę nebus įleidžiami, kol reikiamo kiekio automobilių neišsirinks valdininkai. Automobilio dokumentų atgauti nesiseka, bet paaiškėja, kad „Mersą“ galime parduoti be jų, ir tada jam iškarto bus išrašyta nauja registracija.
„Mersu“ susidomėjo viena ponia, bet mūsų norima kaina jai pasirodė per didelė. Dar keli vyrukai domėjusi ir viena vietinė gražuolė, matomai didelio boso mergužėlė, bet visiems kaina netiko. Mes turime laiko ir kainą leidžiame pamažu. „Mersas“ vertas to. Tikimės, kad mums ir vėl pavyks.
Pagaliau pavyko atgauti „Merso“ dokumentus ir palikti karinę bazę. Rytoj (pirmadienį, red. past.) teks čia sugrįžti ir pardavinėti toliau. Mašinos pardavinėti mieste negalima, nes už tai gali ją konfiskuoti. Ir visa tai tam, kad vietiniai neišsisuktų nuo importo mokesčio. Rytoj bus pirmadienis, dirbs bankai ir bus daugiau pirkėjų. O dabar reikia eit užkąsti ir pailsėti, nes 35 laipsnių karštis vargina.
Afrika vis dar pateikia siurprizų. Vakare užkandę grįžinėjome į savo viešbutį. Aplinkui šurmuliavo minia, visi gyvena karnavalo nuotaikomis, kuris kulminaciją turi pasiekti rytoj (nuo 13 val. pirmadienį niekas nebedirbs, o dalyvaus karnavale, panašiame į Rio de Žaneiro). Taigi, einame sau ramiai link viešbučio, pasikabinę ant kupros fotoaparatus ir mus sustabdo nacionalinės gvardijos kariškiai. Pradeda reikalauti kažkokios akreditacijos. Mes bandome paaiškinti, kad mes ne žurnalistai ir fotografuojame tik sau. Tai nepadeda. Šalia mūsų kompanijos dar atsiranda dvi merginos iš Portugalijos. Jos portugališkai išsiaiškina, kad mums reikia eiti su pareigūnais į kultūros ministeriją ir susitvarkyti akreditaciją. Tenka klusniai sekti paskui pareigūnus.
Ministerijoje paaiškėja, kad nėra jokio skirtumo ar tu esi žurnalistas, ar privatus asmuo, vis viena reikia akreditacijos, jei nori fotografuoti mieste karnavalo metu. Akreditacija kainuoja tik 10 000 CFA frankų arba 15 eurų. Pasiderėjus pavyksta išsisukti nuo akreditacijos, bet fotoaparatą reikia nešiotis kuprinėje, nes kitaip bus problemų. Taip pat primena, kad bet kada apsigalvoję, galime pirkti akreditaciją ir drąsiai fotografuoti. Jei pavyks greitai susitvarkyti su „Mersu“ pirmadienio ryte, tai pažiūrėjus karnavalą nuspręsime, ar foto vertos 15 eurų, ar verta rizikuoti (viena bėda ta, kad mes baltieji ir mus labai greitai pastebi)
