Nuo Europos skiriantys milimetrai
Geležinkeliai – itin svarbi Lietuvos transporto infrastruktūros dalis. Vien pernai AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė apie 48 mln. tonų krovinių ir beveik 5 mln. keleivių.
Plėsti veiklą ir dar sparčiau didinti pervežamų krovinių kiekius trukdo tai, kad Lietuvoje nuo carinės Rusijos laikų nutiestos kitokios geležinkelio linijos nei Vakarų Europoje – jų plotis yra 1520 milimetrų, tuo tarpu daugelyje ES šalių jis siekia 1435 milimetrus. Europinės vėžės geležinkelio linijų Lietuvoje nutiesta tik 21,1 kilometras – nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Vadinamosios „rusiškosios“ vėžės linijos nutiestos ir kitose Baltijos bei buvusiose SSRS šalyse.
„Rail Baltica“ – didžiulis projektas, kurio įgyvendinti vien savo lėšomis negalėtume“, – sako projekto vyriausiasis ekonomistas Saulius Poškus. Vien vėžės tiesimas nuo Lenkijos iki Kauno kainuos daugiau nei 1,2 mlrd. litų. Finansuoti šiuos darbus padeda ES parama – skiriamos TEN-T programos lėšos, taip pat apie 518,5 mln. litų ES sanglaudos fondo parama, suteikiama pagal 2007–2013 m. laikotarpio Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti“.
Didelė nauda ekonomikai
Pasak S. Poškaus, nauja europinio standarto geležinkelio vėžė šiuo metu tiesiama greta senosios, sukuriant unikalią galimybę priimti krovinius tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Tai leis kurti intermodalinius terminalus, logistikos centrus – vietas, kur atvykstančius krovinius bus galima greitai perkrauti į kita vėže judančius traukinius ar autotransportą, kur kroviniai galės būti komplektuojami, prireikus – saugomi. Taip atsiras galimybė sparčiau plėtoti laisvąsias ekonomines zonas, kuriose gamybai būtinos žaliavos, pagaminti produktai galės judėti tiek siaurąja, tiek plačiąja vėžėmis. Geležinkelių terminalas jau veikia Šeštokuose, planuojamas statyti Mockavoje. Kaune ir Vilniuje sparčiai statomi viešųjų logistikos centrų intermodaliniai terminalai. Kaune planuojama plėsti laisvąją ekonominę zoną, o Marijampolėje, Šiauliuose ir Panevėžyje ruošiamasi kurti naujas. Įgyvendinus projektą Lietuvos regionuose bus sukurta naujų darbo vietų, pasipildys savivaldybių biudžetai. Vien rangos darbams planuojama tiesiogiai įdarbinti apie 1000 žmonių, jau nekalbant apie įmones, kurios gamins, tieks medžiagas ar įrengimus statyboms.
Visi šie projektai padės įgyvendinti ambicingus Europos Komisijos siekius, apibrėžtus Baltojoje knygoje, – vežti daugiau krovinių geležinkeliu ir jūrų transportu. Planuojama, kad 2030 metais šios transporto rūšys turėtų pervežti ne mažiau kaip 30 procentų, o 2050 metais – ne mažiau kaip 50 procentų visų krovinių.
Lietuvoje šiuo metu įgyvendinami projektai leis panaudoti visus mūsų geopolitinės padėties privalumus ir akivaizdžiai prisidės prie geležinkelių efektyvumo didinimo, paversdami Lietuvą svarbia ir efektyvia krovinių tranzito valstybe.
