Kaip teigia Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorius Andrius Šniuolis, 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete geležinkelių modernizavimui tenka nemažas dėmesys: jam skirta apie 1,8 mlrd. litų.
„Panaudojant ES investicijas vykdoma apie 30 projektų: modernizuojami ir tiesiami aplinkkeliai, plėtojamas Klaipėdos geležinkelių mazgas, vykdomas itin svarbus Lietuvai „Rail Baltica“ projektas“, – pasakoja jis. Lėšos šiems projektams skirtos iš ES sanglaudos bei Europos regioninės plėtros fondų, TEN-T programos.
Saugi ir aplinkai draugiška transporto priemonė
Pasak A. Šniuolio, geležinkeliai yra viena pigiausių, mažiausiai aplinką teršiančių ir saugiausių transporto priemonių. Juos modernizuojant sutaupomas ir keleivių, ir krovinius gabenančių įmonių laikas, prisidedama prie švarios gamtos saugojimo.
Prie šių tikslų prisidės ir 2015-aisiais visu pajėgumu pradėsiantis veikti Lietuvos geležinkelių valdymo centras. Modernia technologija aprūpintas centras leis koordinuoti visos šalies traukinius, peržiūrėti grafikus, planuoti apkrovas, laiku perspėti keleivius apie galimus vėlavimus. Šio centro įrengimas padės kuo efektyviau išnaudoti esamus geležinkelius ir paskirstyti srautus. Taigi bus galima padidinti traukinių greitį bei sumažinti taršą.
Išplėtota, moderni geležinkelių struktūra reiškia ir kuriamas naujas darbo vietas, o geresnės susisiekimo sąlygos leis gyventojams dirbti toliau nuo namų. Visa tai prisideda prie ilgalaikio ir stabilaus ekonomikos augimo.
Ambicingoji „Rail Baltica“
Ypatingoje padėtyje, kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų esanti Lietuva siekia kuo efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ir įsitvirtinti kaip logistikos mazgas per Europą keliaujantiems kroviniams. Tam iki šiol trukdo techninės mūsų geležinkelių ypatybės – Lietuvoje, kaip ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, naudojami platesni bėgiai nei Vakarų Europoje.
Šią situaciją užsimota keisti ambicingu „Rail Baltica“ projektu – geležinkeliais sujungiant Baltijos šalis, Lenkiją ir Suomiją. Kaip pasakoja „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas Saulius Poškus, ši jungtis Lietuvai turėtų tapti efektyvia, tausojančia aplinką transporto rūšimi kroviniams ir keleiviams gabenti, svarbia ne tik ekonomiškai, bet ir geopolitiškai, mat dabar dar nesame pilnavertė europietiškosios transporto sistemos dalis. „Kol kas su Vakarų Europa turime tik 21 kilometro jungtį nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų, o dabar siekiame europinę vėžę nutiesti iki Kauno. Vežė tiesiama palei jau esančią, taip išvengiant daugybės galimų problemų dėl žemės nusavinimo. Ką tai reiškia? Tai, kad kuriame intermodalinį terminalą, kurio ilgis siektų virš 100 kilometrų “, - pasakoja S. Poškus. Pasak jo, palei tokias „dvigubas“ vėžes kuriasi ir kursis ne vienas terminalas, logistikos centrai, norintys išnaudoti eksporto į Rytus ir Vakarus potencialą. „Mockavoje kursis privatus terminalas, Šeštokuose – Lietuvos geležinkelių terminalas, jį dar planuojama plėsti. Marijampolėje planuojama vystyti laisvąją ekonominę zoną. Palemone jau statomas Viešojo logistikos centro intermodalinis terminalas. Taip bus sudaryta galimybė vystyti Lietuvos regionus, sukurti naujas darbo vietas. Daug įmonių suinteresuotos turėti europinę vėžę“, – vardina vienas iš projekto atstovų. Be visų šių darbų nuo Kauno iki Latvijos sienos probleminėse vietose, taip vadinamuose „butelio kakliukuose“, rekonstruojamas ir senasis geležinkelis. Atliekami parengiamieji darbai atskiros europinės vėžės tiesimui iki Latvijos sienos.
Naujosios europinės vežės statybos nuo Lenkijos iki Kauno kainuos apie 1,5 mlrd. litų. Iš šių lėšų daugiau nei pusė skirta iš ES paramos. „Be Europos Sąjungos pinigų šis projektas negalėtų būti įgyvendintas. Tai išties ypatingai didelio masto projektas, kurio negalėtume įvykdyti savo lėšomis“, – sako S. Poškus.
