„Oro uostas turi labai didelę reikšmę šalies įvaizdžiui. Tai pirmi vartai – tai, ką pamato į Lietuvą atvykstantys žmonės. Taip, kaip mes juos pasitinkame, su tokia pirma mintimi jie ir išeina. Visų pirma, atkeliaudami jie pamato Vilniaus stogus – ar tai būtų senamiesčio, ar Kirtimų rajono stogai. Antras dalykas, ką jie pamato, yra oro uostas, ir mes arba užkeliame lūkesčių kartelę, arba ją nuleidžiame“, – teigia Gediminas Almantas, Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovas.
Šengeno konvencijos reikalavimai – sėkmingai vykdomi
Keliaujančiųjų patogumu pasirūpinta Vilniaus oro uoste statant naują keleivių terminalą. Jis pritaikytas Šengeno konvencijos reikalavimams ir užtikrina galimybę atskirti Šengeno ir ne Šengeno erdvės keleivių srautus. „Pagrindinis reikalavimas keleivių terminalui – Šengeno erdvės piliečių judėjimas erdvės viduje nepateikiant pasų“, – aiškina oro uosto vadovas.
Naujame pastate įrengtos tarnybinės patalpos Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės darbuotojams, keleivių laukimo zonos, 12 keleivių registravimo vietų, 6 pasienio kontrolės kabinos po dvi darbo vietas, 9 aviacijos saugumo patikros punktai, bagažo skyrius, kitos reikalingos patalpos, užtikrinančios terminalo funkcionavimą.
Naujojo terminalo statybos kainavo apie 75,6 mln. litų, joms buvo panaudota 14,4 mln. litų ES sanglaudos fondo lėšų, 2,5 mln. litų valstybės biudžėto lėšų ir 58,6 mln. Vilniaus oro uosto lėšų.
„9 metus jau keliauju iš Turkijos į Lietuvą ir atgal. Ir po visų pokyčių viskas tapo kur kas paprasčiau“, – teigia Turkijos kilmės verslininkas.
Svarbiausia – skrydžių sauga
Panaudojant ES paramos lėšas, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo įgyvendinti ir kiti svarbūs projektai, kuriais buvo siekiama išplėsti oro uosto galimybes. Pavyzdžiui, dėl netinkamo orlaivių stovėjimo aikštelių ir judėjimo perone maršrutų išdėstymo kildavo keblumų priimant didesnės kategorijos lėktuvus. Ši problema išspręsta įgyvendinus „Tarptautinio Vilniaus oro uosto perono dangos rekonstrukcijos“ projektą, kurio metu buvo sutvarkyta asfaltbetonio danga, praplėstas perono dangų plotas, įrengtos papildomos orlaivių stovėjimo aikštelės, perono apšvietimas ir atlikti kiti darbai. Bendra šio projekto vertė – daugiau nei 28,5 mln. litų, jam skirta 19 mln. litų ES sanglaudos fondo parama.
Be to, skrydžių saugai užtikrinti oro uoste rekonstruoti lėktuvų riedėjimo takai, įgyvendinami priešgaisrinės gelbėjimo stoties ir oro uosto perimetro tvoros rekonstrukcijos projektai. Europos Sąjungos investicijos Vilniaus oro uoste nuo 2007 m. siekia 44,6 mln. litų.
Oro uostai atskraidina naudą verslui
2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvos tarptautiniams oro uostams modernizuoti skirta 166,1 mln. litų ES sanglaudos fondo paramos, kuri suteikiama pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“.
Modernizuojami Lietuvos tarptautiniai oro uostai darosi vis patogesni, saugesni, patrauklesni. Statistikos duomenimis, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų keleivių srautas didėja. Palyginus 2012 ir 2013 metų pirmuosius 10 mėnesių, bendras šalies oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius padidėjo beveik 10 proc. O tai reiškia ne tik turizmo augimą. Ekonominė oro uostų veiklos nauda neabejotina. Pagal aviacijos pasaulyje priimtą statistiką, vienas milijonas keleivių oro uoste gali sukurti tūkstantį darbo vietų visoje šalyje. Kuo daugiau į šalį atvyksta keliautojų, tuo labiau naudą pajunta įvairių verslo sričių įmonės: viešbučiai, barai, restoranai, sanatorijos, gydymo įstaigos, transporto kompanijos, pramogų organizatoriai ir kt. Didėja ir šalies investicinis patrauklumas, nes investuotojams svarbu, ar šalį galima lengvai pasiekti iš užsienio valstybių.
