Vieną „Peugeot 504“ radome ir Lietuvoje – nors jo savininkas Aivas dažniau būna Skandinavijoje, nei mūsų šalyje, į Lietuvą grįžta su prancūzišku eksponatu. Keli GAZAS.LT klausimai jam.
- Pradėkim nuo automobilio įsigijimo. Kokiomis aplinkybėmis „Peugeot 504“ atsidūrė pas tave?
- Šį automobilį įsigijau praėjusių metų rudenį – rugsėjo gale ar spalio pradžioje.
Prieš tai, neturėdamas jokių tolimesnių planų, pardaviau turėtą „Peugeot 406“. Reikėjo kito automobilio, tai kartais perversdavau automobilių skelbimų tinklalapius. Bet rasti kažkokį konkretų modelį tikslo neturėjau.
Tačiau netikėtai pamačiau 504. Iškart paskambinau savininkui ir, ilgai nemąstęs, po kelių minučių pervedžiau rankpinigius. Ne be reikalo – pasirodo, šiuo modeliu domėjosi daug kas.
Šitą „Peugeot 504“ pirkau Pietų Švedijoje iš vieno automobilių kolekcininko. Jo garaže 504 atrodė labai nykiai...
Iš tiesų, ieškodamas automobilio, mąsčiau apie naujesnius variantus. Retas kuris kasdieninės transporto priemonės ieško skelbimų puslapyje nurodydamas metus „Iki 1980“.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aivo „Peugeot 504“ |
- Tai – tavo kasdienis automobilis? Jei ne, kokius turi dar?
- Tai nėra kasdieninis automobilis, juo važinėju tik savo malonumui. Nuosavo automobilio praktiškai net nereikia, nes firmos, kurioje dirbu, parkas ganėtinai didelis.
- Priklausai „Peugeot“ klubui. Kuo patraukė prancūzai?
- Taip, esu „Peugeot“ klubo narys. Buvęs 406 turbūt ir nulėmė mano susidomėjimą prancūziškais automobiliais. Tai buvo antra mano transporto priemonė – tiesiog ieškojau kažko pigaus, padoriai atrodančio ir patogaus.
Pirkau su mintimi, kad važinėsiu labai trumpai, tačiau laikas bėgo, o automobilio keisti vis nenorėjau. Sunku tiksliai atsakyti, dėl ko būtent prancūzas – manau, mane pakerėjo jo charizma.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aivo „Peugeot 504“ |
- 504 – nenaujas modelis. Traukia seni automobiliai?
- Trauką seniems automobiliams jaučiu gana seniai. Galbūt, kaip ir dauguma, svajoju apie amerikietiškąjį „muscle car“ – patinka tas jų V8 variklių burbuliavimas.
- Lietuvoje daugiau tokių 504 nėra. Egzistuoja kokia šių automobilių savininkų bendruomenė Europoje?
- Mėginau bendrauti keliose feisbuko grupėse, kurių dauguma narių turi 504, bet kaip bebūtų keista, niekas nekalba angliškai. Na, arba tiesiog nenori bendrauti.
Apie oficialias organizacijas, klubus nesu girdėjęs, bet jei tokios ir egzistuoja, tai nebent Nigerijoje ar Kenijoje. Šiose šalyse „Peugeot 504“ iki šiol dar labai paklausūs.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aivo „Peugeot 504“ |
- Automobilio parduoti neplanuoji? Tuo pačiu – įsigyti kito išskirtinio modelio?
- Kol kas apie pardavimą negalvoju – manau, paturėsiu dar kurį laiką. Parduosiu 504 tik tuo atveju, jei rasčiau to paties modelio kupė variantą su V6 varikliu. Mat maniškis – 2 l darbinio tūrio karbiuratorinis variklis, turintis 70 kW (95 AG).
- Ar turi šis „Peugeot“ kokių išskirtinių tam amžiui sistemų, funkcijų?
- Jei neklystu, nuo 1968 m. prancūzai kaip prabangos detalę pradėjo dėti stoglangius.
Kas liečia maniškį modelį, jis turi visus keturis diskinius stabdžius – tai retas dalykas tokiais metais pagamintam automobiliui. Dar jis turi priekinių žibintų stiklų valytuvus.
- Kalbant apie prancūziškas keistenybes – kokių yra šiame „Peugeot“?
- Posūkių rankenėlė dešinėje pusėje, o užvedimo spynelė – kairėje. Daugiau viskas kaip ir kituose automobiliuose.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aivo „Peugeot 504“ |
