Apie tokio automobilio gamybą „Fiat“ pradėjo svarstyti pokario laikais – tada labai augo ekonomiškų mašinų paklausa. „Penkišimtuko“ gamybai italai pasirinko 1955 metais debiutavusio „Fiat 600“ platformą. Abu automobilius projektavo to meto dizaino vadovas Dante Giacosa.
Italams labai patiko „Volkswagen Beetle“ idėja, todėl vos 3 metrų ilgio „Fiat 500“ 1957 metais dėl kompaktiškų savo gabaritų buvo vadinamas vienu pirmųjų miesto automobilių. Gale sumontuotas 0,48 litro oru aušinamas dviejų cilindrų variklis suko galinius varančiuosius ratus.
1957-aisiais nuo „Fiat“ surinkimo linijos nuriedėjo pirmasis „500 Nuova“ su 13 AG varikliu. Kompaktiški miesto modeliai pasižymėjo ne tik praktiškumu ar patraukliu dizainu – „Cinquecento“ turėjo pakankamai aptakų kėbulą. Oro pasipriešinimo koeficientas siekė vos 0,38, o tai – labai padorus rezultatas tam periodui.
Gamintojas nepamiršo ir sportiškų versijų – vos po metų debiutavo „Sport“ modeliai. Jų variklių darbinis tūris buvo padidintas iki 0,5 litro, o galia siekė 15 AG.
„Fiat“ gamino daugybę skirtingų 500 versijų – D, „Giardiniera“, „Berlina“, „Lusso“ bei karščiausius „Rinnovata“. Pastarieji gamoje buvo paskutiniai, gaminti iki 1975-ųjų. „Fiat 500 R“ buvo galingiausi – jie turėjo 0,6 litro motorus su 23 AG, o būtent šiuos modelius projektavo ponas Abarthas – gerai žinomas „Fiat“ automobilių tobulinimo bendrovės („Abarth“) įkūrėjas.
Per 1957-1975 metų laikotarpį buvo parduota beveik 3,9 mln. „Fiat 500“ automobilių. Visgi, laikui einant bei pramonėje pasirodant vis modernesniems automobiliams, šių „penkišimtukų“ paklausa mažėjo, todėl „Fiat“ svarstė, kuo šį modelį pakeisti.
Italai nusprendė gaminti 126 modelius, kaip netiesioginius originalaus 500 įpėdinius, tačiau šie didelio populiarumo sulaukė tik Lenkijoje. Tuo tarpu Italijos miestų bei miestelių gatves ir šiomis dienomis puošia gerai išlaikyti „Fiat 500“ egzemplioriai.
 |
| Mato Buzelio nuotr./„Fiat 500“ |
