Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 07 30

Ką veikė „Alfa Romeo“, kai Ferruccio Lamborghini šalia traktorių nusprendė gaminti sportinius automobilius?

1963-ieji automobilių pramonėje buvo reikšmingi metai. Ir ne tik dėl to, kad tais metais debiutavo kultinis „Porsche 911“, buvo įkurtos „McLaren“ bei „Lamborghini“ kompanijos, o „Aston Martin“ šventė savo auksinį jubiliejų. Tais metais iš „Alfa Romeo“ dirbtuvių išriedėjo modelis, dėl kurio dabartiniai kolekcionieriai negali ramiai miegoti. Tai – „Giulia TZ“.
„Alfa Romeo Giulia TZ“
„Alfa Romeo Giulia TZ“ / Wikipedia.org nuotr.
Temos: 1 Alfa Romeo

Šis modelis daugeliui gali priminti to meto „Ferrari“ mašinas – ir ne veltui. Mat, originalųjį TZ projektavo inžinierius, anksčiau dirbęs kompanijoje, kurios emblema – piestu stovintis žirgas. Maranelo mieste automobilius kurti išmokęs dizaineris pačius geriausius išmoktus dalykus perkėlė į „Alfa Romeo” brėžinius.

Bet šio automobilio istorija prasidėjo kiek anksčiau – jis pradėtas projektuoti 1959-aisiais. „Tubolare Zagato“, arba sutrumpintai TZ projektą kurti padėjo ir dizaino studija „Zagato“ – dėl to pavadinime figūruoja šis vardas. Šio modelio oficialus debiutas įvyko 1962-ųjų Turino automobilių parodoje, tačiau Italijoje buvo pristatytas tik pirmasis prototipas.

„Alfa Romeo“ palikimui lenktynių trasose šis automobilis buvo svarbus – sportiškas „Giulia TZ“ pasižymėjo standžia rėmine konstrukcija, iš aliuminio pagamintomis kėbulo dalimis. Vos 650 kg sveriantys modeliai su 1,6 litro, du paskirstymo velenėlius turinčiais varikliais leido „Džiulijai“ skrieti maksimaliu net 216 km/h greičiu.

Lyg kirviu nukirstas „Giulia TZ“ galas tais laikais buvo madingas. Visgi, praėjus pusei amžiaus tokių sprendimų nematome dėl ne pačių geriausių aerodinaminių savybių – anksčiau inžinieriai bei dizaineriai taip vadinamus „Short Tail“, arba tiesiog, „trumpauodegius“ kėbulus propagavo. Jie nenorėjo, kad automobilių galai būtų panašūs į lėktuvų.

1963-iaisiais „FISA Monza Cup“ lenktynėse, prototipų klasėje šie „Alfa Romeo“ buvo nepralenkiami – prototipų klasėje pirmos keturios vietos atiteko būtent jiems. Tačiau gamintojui to nepakako, todėl 1964-ųjų pradžioje „Giulia TZ“ buvo homologuoti „Gran Turismo“ klasei. Tik su viena sąlyga: tam reikėjo pagaminti bent 100 tokių automobilių, galinčių važinėtis bendro naudojimo keliais. Panašiai kaip žymieji B grupės ralio monstrai – jie visi turėjo keliams skirtus brolius. Kurie, pasak „Lancia” kompanijos atstovo kūrusio „Stratos” automobilį, buvo tie patys sportiniai automobiliai, tik su posūkių lemputėmis.

Per dvejus gamybos metus „Alfa Romeo“ pagamino 112 „Giulia TZ“. Šiais laikais aukcionuose tokie modeliai yra akylai stebimi įvairiausių kolekcionierių – jų vertė neretai siekia daugiau nei 150 tūkst. eurų (daugiau nei 500 tūkst. Lt), tuo tarpu prieš dvejus metus šeštuoju serijiniu numeriu pažymėtas TZ „Villa d‘Este“ aukcione buvo parduotas net už 627,2 tūkst. eurų (2,16 mln. Lt). Būtent su šiuo egzemplioriumi buvo dalyvaujama ne tik Le Mano 24 valandų lenktynėse, bet ir 1000 kilometrų lenktynėse, Monzos trasoje.

Lino Bučinsko nuotr./Alfa Romeo Giulia TZ
Lino Bučinsko nuotr./„Alfa Romeo Giulia TZ“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos