„Miura“ – pirmasis „Lamborghini“ markės automobilis, pavadintas bulių veislės vardu. Tokį sprendimą paveldėjo ir eilė kitų šios kompanijos mašinų, įskaitant ir naujuosius „Aventador“ ar jau dešimtmetį gaminamą, pabaigos link artėjantį „Gallardo“.
Visgi, 1965-ųjų Ženevos automobilių parodoje pristatytas „Lamborghini Miura“ yra bene geriausiai vertinamas automobilis šios kompanijos istorijoje. Ir ne tik dėl gausybės versijų ar gerų dinaminių savybių, o ir dėl nesenstančių kėbulo linijų. Tai – panašaus kalibro stiliaus ikona, kaip „Jaguar E-type“ ar ankstyvieji „MINI Cooper“. Net ir šiomis dienomis bendrovės vadovas Stefanas Winkelmannas akcentuoja, kad jo vadovaujama kompanija turi išspausti visas jėgas, kad pagamintų kažką geresnio už šį, beveik pusės amžiaus senumo modelį. Iki šiol, jo nuomone, to dizaino komandai padaryti nepavyko.
Mašiną projektavo trys geriausi „Lamborghini“ inžinieriai: Gianas Paolo Dallara, Paolo Stanzani ir Bobas Wallace‘as. Jie siekė suduoti kuo stipresnį smūgį sportiškus superautomobilius gaminančiai „Ferrari“ kompanijai, todėl prioritetų piramidės viršūnėje buvo visi entuziastiškiems vairuotojams patinkantys reikalavimai.
3,9 litro V12 motorai su keturiais trijų kamerų „Weber“ karbiuratoriais nuspaudus akceleratorių riaumodavo kraują virinančiu balsu. Tai nebuvo pats greičiausias to meto superautomobilis, tačiau kiek vėliau pristatyti „Miura P400SV“ su 385 AG varikliu tikrai traukė pasiturinčius adrenalino fanatikus.
 |
| Wikipedia.org nuotr./Koncepcinis „Lamborghini Miura“ |
„Miura“ „Lamborghini“ automobilių gamoje yra protėvis bene visiems galingiausiems šios kompanijos modeliams. Nors ir „Countach“ pasižymėjo visiškai kitokiu dizainu, kurį vėliau paveldėjo ir „Diablo“, „Murcielago“ bei „Aventador“. Jų pirmtakas daugelio ekspertų skaitomas gražiausiu visų laikų „Lamborghini“.
Siekdami paminėti šio legendinio sportinio automobilio pristatymo keturiasdešimtmetį kompanija sukūrė ir modernią „Miura“ interpretaciją. 2006-aisiais debiutavęs konceptas iki šiol eksponuojamas „Lamborghini“ muziejuje, Sant‘Agatoje. Daugybės automobilių mėgėjų nuomone, tokia mašina ir šiais laikais turėtų sulaukti didelio dėmesio, tačiau Stafanas Winkelmannas kategoriškai atsisakė naujojo „Miura“ dabartinėje gamoje, motyvuodamas savo sprendimą svariu argumentu: „Šis koncepcinis automobilis buvo sukurtas siekiant paminėti ryškiausius mūsų istorijos puslapius, tačiau „Lamborghini“ privalo žiūrėti į ateitį, o ne į praeitį. Senoviškas dizainas mūsų nedomina, todėl šio automobilio vieta – muziejus.“
Gal ir teisingas požiūris – „Miura“ yra pernelyg svarbi gairė automobilių pramonės istorijoje, kad ją reikėtų modernizuoti. Ir jeigu šiomis dienomis gatvėse važinėtų modernūs „Miura“, pamačius originalųjį modelį praeivių akys nepalydėtų jo taip, kaip palydi dabar.
 |
| Mato Buzelio nuotr./„Lamborghini Miura“ |
