Visi tikėjosi, kad „Ford“ ir vėl pristatys kažką naujo, nesenstančio ir žmonių mėgstamo, tačiau prie kompanijos valdybos stalo iš tiesų vyravo labai nestabilios nuotaikos – dizaino ir inžinierių komandoms baigėsi ilgai trukęs medaus mėnuo – reikėjo kurti naują automobilį.
Taigi, netrukus buvo pradėtas „Project Toni“ projektas. Daugybė išmintingų dizainerių siekė sukurti kažką neįprasto, radikalaus. Tuo pačiu metu „Ford“ vadovų galvose sukosi tik vienas žodis – modernumas.
Kompanija itin daug laiko praleido vėjo tunelyje – vietoje, kur tikrinamos automobilių aerodinaminės savybės. 1981-aisiais buvo pristatytas pirmasis ilgo ir sunkaus darbo vaisius, privertęs „Cortina“ savininkus kraipyti galvas. „Ford Probe III“ buvo pirmoji „Sierra“ užuomazga. Aiškiai dabartiniams automobilių mėgėjams atpažįstamos kėbulo linijos buvo gerokai užapvalintos, šoniniai durų veidrodėliai integruoti į dureles, o galinis ratas paslėptas arkoje, lyg kokiame „Citroen“ automobilyje.
Tačiau „Ford“ savo tikslo pasiekė – prototipo oro aptakumo koeficientas siekė tik 0,25. Tai – itin geras rezultatas tam periodui – dabar gaminami automobiliai pasižymi tokiomis aerodinaminėmis savybėmis.
 |
| „Ford“ nuotr./„Ford Probe III“ |
Žinoma, po metų debiutavęs serijinis „Sierra“ nebuvo toks aerodinamiškas – jo oro aptakumo koeficientas siekė 0,34. Kad ir kaip būtų, to užteko, kad šis automobilis aerodinamikos srityje būtų pripažintas pačiu aptakiausiu klasėje. Tarp visų serijinių, masiniu būdu gamintų automobiliu aptakesni buvo tik „Porsche 924“ bei „Citroen GS“.
„Ford Sierra“ savo laiku modernus buvo ne tik dėl aerodinaminių sprendimų – šis automobilis turėjo nepriklausomą galinę pakabą. Pramonėje tokia naujovė buvo dar neįsibėgėjusi.
Verta akcentuoti ir itin plačią šiuose modeliuose naudotų variklių gamą. Sunku būtų sugalvoti panašiu periodu gamintą automobilį, kuriame būtų montuoti 1,3 litro keturių cilindrų, 2,9 litrų V6 bei 5,0 litrų V8 motorai. „Sierra“ modeliuose po kapotu buvo talpinama daugiau nei 10 skirtingų agregatų – tame tarp yra ir dyzelinių, ir benzininių jėgainių.
Vertingiausios versijos šiomis dienomis yra be abejonės „Cosworth“. 2,0 litrų keturių cilindrų agregatai su turbokompresoriais š šių versijų galinius varančiuosius ratus siuntė 204 AG. Savo laiku šie modeliai konkuravo su BMW M3 bei karščiausiomis „Mercedes-Benz 190“ versijomis. „Sierra Cosworth“ varikliai yra puikiai žinomi ir dėl milžiniško potencialo galios kėlimui. Galingiausiose, RS500 versijose jie generavo apie 340 AG, o gerai išlaikyti tokie egzemplioriai dabar kainuoja dešimtis tūkstančių eurų.
Tačiau nereikia žiūrėti į pačius rečiausius modelius – pirmieji „Sierra“ kupė automobiliai taip pat yra graibstomi, o surasti padorų tokį automobilį Lietuvoje yra labai sunku.
Prisimenant istoriją, galima akcentuoti ir faktą, kad „Ford“ iš pradžių nebuvo patenkinti pasiektu rezultatu. Kaip tiesioginis keitimas po „Cortina“, automobilių pramonės žaidimų aikštelėje „Sierra“ nebuvo rezultatyvus žaidėjas. Tačiau laikui bėgant rezultatai gėrėjo, o šiomis dienomis geros būklės ir geidžiamos modifikacijos egzemplioriai parduodami per keletą valandų.
 |
| „Ford“ nuotr./„Ford Sierra RS Cosworth“ |
