Lietuvoje pirmos motociklų treko lenktynės įvyko 1931 m. spalio 4 d. Kaune, Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadione. Savaitraštis „Mūsų sportas“ po lenktynių rašė: „Lenktynių dieną pasitaikė sausas, vėjuotas oras. Apie LFLS stadioną kilo dulkių debesys. Nuo pat dvyliktos valandos, sekmadienį pradėjo prie stadiono rinktis žmonių minios, būriai motociklistų ir taksi. Prie įėjimo tvarką dabojo policija ir šauliai. Prie kasų didelis susigrūdimas. Taip pat iš anksto aplipusios aplinkinių medžių ir kioskų viršūnės... Visi nori pamatyti pirmąsias motociklų lenktynes treku.“ „Mūsų sportas“ 1931 m. Nr. 28
Renginys prasidėjo dviratininkų lenktynėmis stadiono taku. Po jų sekė visų žiūrovų lauktos motociklininkų lenktynės. Sportininkai varžėsi pradžioje 5 ratų (vieno rato ilgis 530 m) lenktynėse, o po to 10 ratų. Dalyviai neskirstyti į jokias klases, startavo po du kiekviename važiavime. Nugalėtoju skelbtas geriausią laiką pasiekęs dalyvis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Neįtikėtina istorija: XX a. motociklininkai lenktyniaudavo, kuris greičiau užvažiuos į Gedimino kalną
5 ratų lenktynių nugalėtojui Fridbergui lekiant motociklu DKW stadiono taku publika tribūnoje šaukė – „Fimka, Fimka“. Šioje distancijoje antrą vietą iškovojo Renčenauskas su „Harley Davidson“, trečias liko Stachas, važiavęs NSU. 10 ratų distancijoje pirmas tris vietas užėmė tie patys sportininkai, ta pačia tvarka. Ketvirtas liko Gumiliauskas, penktas – Zelikauskas, šeštas – Pretkelis ir septintas – Bankauskas.
Dar viena citata iš „Mūsų sportas“ savaitraščio: „Bendrai pirmosios motociklų treko lenktynės tenka laikyti nusisekusiomis. Didelis publikos skaičius (apie 600) ir susidomėjimas rodo, jog ateity motociklo lenktynės bus gausiai lankomos.“
Iš Kauno persikėlė į Klaipėdą
Kadangi motociklininkų judėjimas Kaune XX a. 4 dešimtmečio pirmoje pusėje beveik nustojo veikęs, tai ir lenktynių stadiono trekų daugiau nebebuvo. Iniciatyvą perėmė klaipėdiečiai. 1933 metais Klaipėdoje, Karališkame miške, Klaipėdos krašto dviratininkų draugijų sąjungos pastangomis buvo pastatytas tikras dviračių trekas: „Pastatytas naujas dviratininkams stadionas. Klaipėdos priemiestyje Karaliaus darže parkui išlaikyti draugijos ir dviratininkų draugijos pastangomis pastatytas modernus dviratininkams stadionas.
Padaryti specialūs takai dviratininkų ir motociklininkų lenktynėms. Stadione kai kuriuos eilinius darbus atliko patys dviratininkų sąjungos nariai. Tik takams išmūryti ir kai kuriems įrengimo darbams atlikti buvo samdomi specialistai. Stadiono įrengimas kaštavęs tik apie 30 tūkst. litų.“ („Lietuvos aidas“ 1933.10.02)
Jame pradėtos rengti net tarptautinės dviračių lenktynės. Treku nuo pat pirmųjų dienų pradėjo naudotis ir motociklininkai.
Naujo treko atidarymo šventė vyko 1933 m. spalio 1 d., sekmadienį. Saulėtą popietę treko žiūrovų tribūnos buvo pilnos. Žmonės susirinko pasižiūrėti dar nematytų dviratininkų ir motociklininkų lenktynių. Stadionas atrodė įspūdingai, posūkiuose trasos šonai stipriai iškelti į viršų, tiesiosios horizontalios. Stadiono viduryje didžiulis paviljonas varžybų teisėjams.
Aplink visą stadioną aukšta tvora, išmarginta įvairiausiomis reklamomis. Svečių tribūnoje valdžios ir kariuomenės atstovai. Visi aplinkiniai medžiai ir tvoros kraštai aplipę jaunimu. Nuo pat šventės pradžios grojo karinis orkestras, lenktynių dalyviai ir teisėjai susirinkę prie paviljono stadiono viduryje. Šventė prasidėjo Dviratininkų draugijų sąjungos pirmininko, fabrikanto Erich Preukšat kalba. Paskelbus stadioną atidarytu į trasą išvažiavo motociklininkai, po jų dviratininkės moterys ir dviratininkai vyrai apvažiuoti garbės ratą.
Lenktynės prasidėjo dviratininkų startais. Po to į lenktynių treką išvažiavo motociklininkai. Dalyviai suskirstyti į grupes pagal variklio kubatūrą: A – iki 200 cm³, B – iki 400 cm³, C – iki 500 cm³ ir D – virš 500 cm³.
Iš pradžių vyko 30 ratų lenktynės dalyviams startuojant po du skirtingose stadiono pusėse, stadiono tiesiųjų viduryje. Finaliniai važiavimai buvo trumpesni, tik 10 ratų. Dalyvavo 10 lenktynininkų: Sėling, Šulc, Lurie, Berteit, Kibeik, Loost, Gaštau, Jonišys, Blum ir Derlat (to meto spaudoje nebuvo mados rašyti žmonių vardus, dažniau buvo rašoma prie pavardės profesija). Pirmose Klaipėdoje vykusiose motociklų treko lenktynėse nugalėtojais tapo: A grupėje – Šulc su DKW, B grupėje – Kibeik su Triumph, C grupėje – Jonišys su Ariel ir D grupėje – Derlat su AJS. „Lietuvos keleivis“ 1934.07.07
Klaipėdos dviračių treke 1934 metais motociklininkai lenktyniavo du kartus, liepos ir rugsėjo mėnesiais. Dalyvių skaičiumi lenktynės nebuvo gausios, bet papuošė ir paįvairino dviratininkų lenktynes taip pritraukiant daugiau žiūrovų.
1935 m. liepos 7 d. „Motor sport club Memel“ pirmą kartą surengė dviračių treke tik motociklininkų lenktynes. 13 dalyvių varžėsi trijose klasėse: iki 250 cm³, iki 350 cm³ ir 500-1000 cm³. Be to dar vyko vikrumo varžybos ir humoristinis važiavimas su senoviniais motociklais.
Lenktynių nugalėtojais tapo: 1 klasėje Petruttis su motociklu UT, 2 klasėje Lurie su AJS ir sunkių mašinų klasėje Blum su Rudge. Vikrumo varžybose nugalėjo Lurie surinkęs tik 16 baudos taškų. Šiose lenktynėse neapsieita be nelaimės. Rugulis lenktyniavęs 350 cm³ klasėje motociklu „Triumph“ 24 rate, posūkyje atsitrenkė į tvorą ir kelis kartus apsivertęs nuriedėjo į trasos apačią kartu su motociklu. Varžybų gydytojas nustatė stiprų krūtinės sužalojimą ir kojos piršto lūžį. Nukentėjęs automobiliu buvo išgabentas į ligoninę. Tačiau ši nelaimė nesugadino bendros renginio nuotaikos ir 8 valandą vakaro prasidėjo iškilminga vakarienė, nugalėtojų apdovanojimai ir žinoma šokiai.
Klaipėdos dviračių treke motociklininkas Lurie 20-ties ratų lenktynių posūkyje. „Memeler Dampfbot“ 1935.08.06
Paskutinės vasaros lenktynės Klaipėdoje
1935 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos dviratininkų klubas surengė paskutines vasaros lenktynes treke į kurias pasikvietė ir motociklininkus. Kadangi motociklininkų lenktynėse dalyvavo tik du, Petroška ir Derlat, jas reikėtų laikyti labiau pramoginėmis nei sportinėmis.
1936 m. rugpjūčio 2 d. „Motor sport club Memel“ vėl surengė motociklininkų lenktynes treke. Jose dalyvavo ir svečias iš Kauno, Vasiljevas. Jam lenktynės baigėsi avarija. 1937 m. rugsėjį klubas jau galima sakyti tradiciškai surengė motociklų lenktynes treke. Geriausią lenktynių laiką (30 ratų – 10 km) pasiekė Mantvill su motociklu „Triumph“.
Jis trasą įveikė per 6,27 minutės. Nors per keletą metų vykstančiose motociklų treko lenktynėse didesnių avarijų ar nelaimių nebuvo, tačiau pradėta kalbėti apie dviračių treko netinkamumą motociklų sportui, jis per trumpas, posūkiai per staigūs, todėl sportininkai su galingesniais motociklais negali parodyti visų galimybių ir dažnai labai rizikuoja. Tačiau ir 1937 ir 1938 metais motociklų treko lenktynės Klaipėdoje vyko.
Aukšto lygio lenktynės Vilniuje
1934 metais motociklų treko lenktynės vyko ir Vilniuje. Motociklų sporto sezono uždarymą Vilniaus motociklininkai nutarė surengti 1934 m. spalio mėnesio 14 dieną stadione, bet dėl labai blogo oro lenktynes savaitei atidėjo. Jos įvyko spalio 21 dieną. Laikraštis „Kurjer Wilenski“ 1934.10. 23 rašė: „...Lenktynės buvo aukšto sportinio lygio. Po eilės atkrentamųjų važiavimų, kurie buvo nelabai įdomūs, paaiškėjo pusfinalininkai: Kalinovskis, Basas, Palevičius ir Klėberis.
...Daugiausia emocijų sukėlė finalinis važiavimas, kuriame susitiko stiprūs priešininkai, kovojantys dėl treko nugalėtojo titulo. Susitiko Klėberis su Palevičiumi, kurio techniškai valdoma mašina atkreipė į save dėmesį.
Lenktynės vyko 10 ratų distancijoje. Iki paskutinės akimirkos negalima buvo pasakyti kaip jos baigsis. Pirmą distancijos pusę varžovai važiavo vienodai. Tik po to į priekį išsiveržė Klėberis ir nugalėjo, įveikęs distanciją per 4 min. 28,4 sek. Palevičius atsiliko 1 sekundę. Abu lenktynininkai parodė aukštus techninius gabumus. Tadeušas Klėberis, važiuojantis motociklu BSA, be abejonės, galėtų svajoti apie pergales Varšuvos trekuose...“
Kitos motociklų treko lenktynės Vilniuje vyko 1937 metais. Jas organizavo Fizinio lavinimo centras. Laikraštis „Kurjer Wilenski“ rugsėjo 4 d. numeryje paskelbė galimus laimėti prizus, o jų buvo net 13. „Kurjer Wilenski“ 1937.09.04
Dviratininkų ir motociklininkų lenktynės Pioromonto (Žalgirio) stadiono taku sukėlė didžiulį publikos susidomėjimą, stadionas buvo pilnutėlis. Laikraštis „Kurjer Wilenski“ 1937.09.06 rašė: „Motociklininkų lenktynės buvo labai emocionalios. Atkrintamieji važiavimai buvo 4 ratų, o finaliniai net 80 ratų. Visi žinojo, kad laimės geriausias Vilniaus mociklininkas Palevičius iš WTCiM (Vilniaus dviratininkų ir motociklininkų draugija). Atkrintamuose važiavimuose iškrito: Moroz, Matulevičius ir Kovalevskis. Finale Palevičius kovojo su atkakliai važiavusiu Savčiuku. Laimėjo Palevičius.
Šuoliuose nuo tramplino Kovalskis nuskriejo 9 m 50 cm, o Palevičius 6 m 50 cm.“
Kitos treko lenktynės Pioromonto stadione vyko po kelių savaičių, rugsėjo 19 d., sekmadienį. Dviratininkų ir motociklininkų lenktynes organizavo Fizinio lavinimo centras kartu su WTCiM, o programą sudarė net 16 punktų. Stadione susirinko apie 2000 žiūrovų. Renginys prasidėjo motociklininkų ir dviratininkų draugišku kelių ratų važiavimu stadiono taku. Lenktynes pradėjo dviratininkai. Po jų prasidėjo motociklininkų startai. Vyko du važiavimai po keturis ratus. Laimėjo Palevičius važiavęs motociklu „Rudge“ prieš Kovalevskį atsilikusį tik keliais centimetrais.
Daugiau žinių apie vykusias motociklininkų treko lenktynes nėra, tokia yra trumpa šios sporto šakos istorija Lietuvoje.
