„Nissan“ tame pačiame segmente (B) turi tris hečbekus: „Note“, „Juke“ ir „Micra“. Pirmasis pozicionuojamas kaip universalus, „Juke“ – vyriškas, o „Micra“ – moteriška mašina. Tai suprasti nesunku vos atsisėdus į neaukštai žmogystai pritaikytą vairuotojo vietą. Vidutinio ūgio (180 cm) vyras, maksimaliai žemai nuleidęs sėdynę, su šalmu į „Micra“ netilptų. O ilgesni plaukai siekia lubas.
„Moterims patinka aukštesnė sėdėsena“, – porina „Nissan“ inžinieriai ir yra visapusiškai teisūs. Tikrai ne kiekviename to segmento hečbeke galima sėdėti taip aukštai. Arba, išvertus teiginį į kitą pusę, daugumoje automobilių tektų sėdėti kur kas žemiau.
Tai yra tik „Micra“ atnaujinimas (vadinamasis feisliftas), tačiau nemažai „Nissan“ žmonių tai vadina visiškai nauju modeliu. „Feislifte“ paprastai būna atnaujinami buferiai, žibintai ir įdedamas koks papildomas variklis, tuo tarpu „Micra“ pasikeitimų turi kur kas daugiau – pradedant išorės (pakeista 50 proc. dalių) ir vidaus dizainu, baigiant technologijomis.
Viena jų, įdomesnė, susijusi su navigacija. Ji turi funkciją „eco-routing“. Jeigu iki šiol automobilio navigacija paprastai parinkdavo trumpiausią arba greičiausią kelią, tai „Micra“ dabar galės pasirinkti ir ekonomiškiausią, kuris padės sunaudoti mažiausiai degalų. Įdomu, kaip ši funkcija veiks – daugumoje tradicinių navigacijų trumpiausias kelias sutampa su ekonomiškiausiu.
Kiti nauji dalykai – AUX ir USB jungtys, ko ankstesnėje „Micra“ nebuvo. Ir didesnis, 5,8 colio skersmens, ekranas su „NissanConnect“ sistema.
„Micra“ Lietuvoje parduodama su dviem trijų cilindrų 1,2 l darbinio tūrio varikliais. Skirtumas tarp jų – vienas turi kompresorių (98 AG), kitas – ne (80 AG). Ironiška, tačiau galingesnis variklis šiuo atveju yra ir ekonomiškesnis, ir CO2 dujų išmeta mažiau. Variklis be kompresoriaus vidutiniškai vartoja 5 l/100 km benzino, tuo tarpu su kompresoriumi – 4,3 l/100 km.
