Matomumas kelyje – pagrindinis privalomo artimųjų šviesų įjungimo tikslas. Įvairių šalių statistika patvirtina, kad nuo to laiko, kai įjungtos artimosios šviesos tapo privalomos visą parą, bendras avarijų skaičius sumažėjo. Tuo pačiu pažymima, kad įtakos avarijų skaičiaus mažėjimui daugiau turėjo kitos priemonės – socialinės akcijos ar padidėjusios baudos už pažeidimus.
Technologija
Naujų automobilių gamintojai sureagavo greitai – iki tol tik transporto priemonių salonuose naudota šviesos diodų (LED) technologija greitai kopė į viršų populiarumo laiptais. Nors apšviečia kelią jie prastai, tačiau dėmesį atkreipia dar geriau nei halogeninės lemputės.
Dabartinė šios technologijos stadija – LED žibintai vadinami tiesiog dienos šviesos žibintais. Jie įjungiami kartu su automobilio užkūrimu, o esant prietemai, įjungiamos artimosios šviesos. „LED žibintai taupo degalus!“ – naujausias automobilių gamintojų lozungas atėjusiame ekologijos amžiuje.
Nedaug laiko praėjo, kol tokį dalyką auksarankiai sumąstė pritaikyti ir senesniuose automobiliuose. O kas čia sunkaus? Priklijuoji prie priekinio buferio dešimt diodų, sujungtų į du žibintus, pajungi, kad jie veiktų nuo automobilio užkūrimo ir džiaugiesi sumažėjusiomis degalų sąnaudomis.
Koks taupumas?
Jeigu paprasta automobilio lemputė vidutiniškai yra 55 W galios, tai vienas iš diodų sudėtas žibintas – maždaug 5 W. Ką tai reiškia? Jeigu įjungtos artimosios šviesos degalų sąnaudas (automobiliui, kurio vidurkis – 10 l/100 km) padidina apie 0,5 l/100 km, LED žibintai tą 0,5 padalina 11 kartų. Tai – 23 centai šimtui kilometrų.
Sumontuoti LED žibintus galima ir patiems, tačiau reikia būti nesusipykus su elektronika
„Tas skirtumas tarp 110 ir 10 W turi įtakos ne tik degalų sąnaudoms. Mažiau apkraunami ir automobilio akumuliatorius, generatorius“, – teigia Kaune įsikūrusio autoserviso „Kraitis“ vadybininkas Liudvikas Kiškis.
Kelių eismo taisyklės taip pat numato dienos šviesos žibintų naudojimą – 2009-aisiais punktas, nurodantis įjungti artimųjų šviesų žibintus bet kuriuo paros metu buvo papildytas fraze, kad šią funkciją dienos metu gali atlikti ir LED žibintai. Anksčiau spaudoje yra nuskambėjęs ne vienas atvejis, kai pareigūnai LED žibintus palaikė paprastomis gabaritinėmis šviesomis ir nubaudė vairuotoją. Kilus tokiai grėsmei, policininkams galima priminti apie KET XII skyriaus 102 punktą.
Skirtingų žibintų eksploatacijos laikas taip pat skiriasi: pavyzdžiui, paprastas halogenines lemputes galima naudoti apie 2-3 tūkst. valandų. Kiek laiko nereikia keisti šviesios diodų? 20-25 tūkst. valandų. Dar vienas dviženklis skirtumas. Vidutinė lemputės kaina siekia keliolika litų, vienos pusės LED žibinto prasideda nuo 70-80 Lt. Montavimas – dar šimtas ar du, priklausomai nuo automobilio.
Sumontuoti LED žibintus galima ir patiems, teigia elektronikos parduotuvės „Audiopulsas“ vadybininkas Gediminas Klinavičius. Tačiau jis pataria tai daryti tik turint pakankamą elektronikos žinių bagažą.
Jeigu skaičiuotume atsiperkamumą tik pagal degalų suvartojimo skirtumą, LED žibintus dėti apsimokėtų, jeigu tuo pačiu automobiliu nuvažiuosite 130 tūkst. km. Daugokai. Ne kiekvienas šuo sulauktų tiek metų, kiek statistinis lietuvis užtruktų nuvažiuoti tiek kilometrų. Tačiau jeigu įvertintume, kad LED reikia keisti dešimt kartų rečiau nei halogenines lemputes, atsiperkamumas pagreitėja dvigubai. Pridėjus mažiau eikvojamą akumuliatorių bei generatorių, LED žibintai tampa visai naudingu daiktu.
Artimos šviesos
Oficialus reikalavimas visą parą įjungti artimąsias šviesas Lietuvoje įsigaliojo 2007-aisiais metais. Kai kuriose Europos šalyse – metais kitais anksčiau, o kai kuriose žibintų įjungimas dieną nėra privalomas dar ir dabar. Tikslūs šio reikalavimo rezultatai nėra žinomi, nes tuo pačiu metu keitėsi daug KET taisyklių ir visoms joms galima priskirti nuopelnus dėl eismo įvykių keliuose mažėjimo. Lyginant su 2007-aisiais, pernai metais eismo įvykių skaičius šalyje buvo mažesnis beveik dvigubai ir siekė 1,5 avarijos, tenkančios 1000 automobilių.
Sovietų Sąjungos okupacijos laikais ši statistika buvo dar kraupesnė – pavyzdžiui, 1982 metais į eismo įvykį patekdavo dešimt iš 1000 automobilių. Po dešimtmečio, 1992-aisiais, ši statistika pasitaisė iki 4,6 avarijos tūkstančiui automobilių.
