Tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti besikeičiančias visuomenės nuostatas, atliko konsultacijų bendrovė „The Futures Company“, jame dalyvavo daugiau nei 6000 respondentų.
Apklausa parodė, kad didžioji dalis žmonių visgi neįsivaizduoja savo gyvenimo be automobilio. Kita vertus, net 76 proc. europiečių pripažino, kad jie kenčia dėl miesto transporto spūsčių ir nuolat brangstančių degalų. 74 proc. apklaustųjų naudojasi visuomeniniu transportu, 37 proc. dalijasi automobiliu su vykstančiais ta pačia kryptimi, o 3 proc. naudojasi viešomis dalijimosi automobiliais schemomis.
„Išvada aiški – reikalingas intensyvesnis visų susijusių šalių dialogas, siekiant išspręsti judrumo ir poveikio aplinkosaugai problemas. Pasaulis tampa vis labiau urbanizuotas ir ankštas, tačiau mes nenorime prarasti judėjimo laisvės, todėl mums reikalingas integruotas ir bendradarbiavimu pagrįstas požiūris“, – komentavo „Ford of Europe“ produktų plėtros viceprezidentas Barbas Samardzichas.
Iki 2050 metų pasaulinis automobilių parkas gali padidėti iki 4 milijardų
Romos universiteto energetinių sistemų profesorius, laikraščio „La Republicca“ redaktorius Fabio Orecchinis pažymėjo, kad aiški tvarumo, skaidraus išteklių naudojimo, energijos rūšių vektorių ir su tuo susijusio poveikio aplinkai vizija gali padėti rasti geriausią sprendimą: tvarus judrumas, naudingas bet kurio regiono ūkio plėtrai, būtų užtikrintas pasitelkus atsinaujinančius išteklius.
Tyrimas taip pat parodė, kad 74 proc. respondentų automobilio turėjimą sieja su nepriklausomybe ir laisve, 52 proc. viešuoju transportu naudojasi ne dažniau nei kartą per mėnesį arba apskritai nesinaudoja. 53 proc. europiečių sakė, kad klimato kaita yra didžiausia pasaulio problema, tačiau 77 proc. neketina liautis važinėti automobiliu. 72 proc. apklaustųjų teigė, kad degalų suvartojimas jiems yra svarbiausias rodiklis renkantis automobilį, tačiau tik 50 proc. rinktųsi taupaus vairavimo būdą kelyje. Galop, 57 proc. respondentų mano, kad didžiausia atsakomybė už transporto poveikį aplinkai tenka visuomenės renkamoms valstybės institucijoms.
Beje, elektromobilį arba hibridinį automobilį įsigyti svarstytų tik 28 proc. europiečių.
Manoma, kad iki 2050 metų pasaulinis automobilių parkas padidės nuo 1 iki 2 ar net 4 milijardų vienetų. Europos Komisija skaičiuoja, kad Europos šalims spūsčių sąnaudos per tą patį laikotarpį padidės 50 proc. ir pasieks 200 mlrd. eurų per metus.
„Ford Motor Company“ nuolat dalyvauja diskusijose apie transporto ateitį. Šių metų gegužę koncerno vadovas Billas Fordas Barselonoje pristatė „Ford“ ateities viziją, pagrįstą bendradarbiavimu su susijusiomis šalimis ir naujausių technologijų taikymu.
Įgyvendindamas šią viziją koncernas jau dabar bendradarbiauja su daugybe partnerių. „Ford“ Europos tyrimų ir pažangiosios inžinerijos centras Achene (Vokietija) jau ne vienerius metus bendradarbiauja įgyvendindamas projektus, kurie tiria automobilio komunikacijos su kitu automobiliu ar automobilio komunikacijos su infrastruktūra galimybes, kuria eismo sistemų integracijos ir išmaniųjų pagalbinių vairuotojo sistemų pritaikymo modelius. Visa tai turėtų sumažinti transporto spūsčių problemas, padidinti saugumą bei taupyti degalus.
2011 metais „Ford Motor Company“ investicijos į šiuos tyrimus bei kai kurių sprendimų diegimą į realius automobilius siekė 4,1 mlrd. eurų.
