Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2012 10 05

Kinija neįsileidžia japonų

Konfliktas tarp Kinijos ir Japonijos tęsiasi. Tai liečia ir automobilių pramonę. Štai pavyzdys - Kinija neleido nusileisti lėktuvui, kuriuo turėjo skristi vienas „Toyota“ vadovų Fujio Cho.
„Toyota Zelas“ – „Scion TC“ versija Kinijos rinkai
„Toyota Zelas“ – „Scion TC“ versija Kinijos rinkai / Gamintojo nuotr.

Kaip skelbiama pranešime, Fujio Cho sėdo į kompanijos lėktuvą ir rengėsi keliauti į Kiniją, kur turėjo kalbėtis su šios šalies vadovais. Tačiau Pekine turėjęs nusileisti lėktuvas, negavo leidimo ratais paliesti nusileidimo taką. Todėl Fujio Cho, net nepakilęs iš Japonijos oro uosto, tiesiog išlipo iš lėktuvo ir grįžo namo. Ir tai jau ne pirmas atvejis, kuomet Kinija atsisako priimti Japonijos įmonių vadovus.

Dieną prieš tai, kai į kelionę ruošėsi Fujio Cho, į Pekiną norėjo keliauti keletas Japonijos verslo lyderių. Tačiau su jais niekas nenorėjo susitikti Kinijoje, todėl ir šis vizitas buvo atšauktas. „Nikkei“ praneša, kad šiuo metu „Nissan“, „Toyota“ ir „Honda“ per dieną Kinijoje pagamina apie 10 tūkst. automobilių.

Pagamindami tiek produkcijos, gamintojai uždirba daugiau nei 160 mln. litų ir pusę šios sumos dalinasi su Kinijos valdžia. Tai nemaža suma, tačiau panašu, kad Kinijos valdžia labiau suinteresuota tęsti konfliktą, nei uždirbti ir automobilių gamintojų. Taip pat skaičiuojama, kad 25 proc. grynojo „Nissan“ pelno atkeliauja iš Kinijos. „Toyota“ čia uždirba 21 proc., o „Honda“ – 16 proc. viso savo grynojo pelno. Kompanijų buhalteriai jau skaičiuoja dėl konflikto patiriamus nuostolius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos