Keturratis motociklas, arba pažodžiui iš anglų kalbos išvertus, motovisureigis – populiarus žaisliukas užmiesčio vilose ar kaimo turizmo sodybose. Paprastai vyriška kompanija jais smaginasi miško keliukuose, pelkėse ar dar velniai žino kur. Taip, tai labai smagu, bet šis amžiaus vidurio išradimas gali būti ne tik žaislas, bet ir nepamainomas įrankis.
Bandymų metu kelių kompanijų atstovai kvietė pasižiūrėti į miško tvarkymo funkcijoms pritaikytus priedus keturračiams. Keistai skamba. Pačiam teko dalyvauti miško kirtimo darbuose ir matyti, kad tai – geros komandos darbas. Bet štai vyrukai iš Suomijos teigia, kad jų įranga įgalina miške tvarkytis vienam.
Miškininko draugas
Pirmasis eksponatas – rąstų vežimo priekaba. Tvirtai sudėtas daiktas, prikabintas prie „Polaris“ keturračio gali ne tik vežti rastus, bet ir juos susikrauti hidraulinės rankos pagalbą. Keturratyje sumontuotas „Honda“ variklis, hidraulinė sistema pripučia įrankiui jėgos, kurios užtenka kilnoti 300 kg svoriams. Stipru. Negana to, lengvai modifikavus šį įrankį galima paversti giljotina – riešo storio medžius ji kerta su pasimėgavimu.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Miško tvarkymo technika |
Antrasis apžiūrėtas įnagis – ilgų rąstų vežimas. Nežinau kaip tiksliai jį pavadinti, neabejoju, kad miškininkų kalboje jis turi geresnį pavadinimą, bet tebūnie – vežimas. Blogu oru sunkiai technikai įvažiuoti į miško gilumą ir ištįsti kelis šimtus sveriantį rąstą – misija neįmanoma. Negana to, kad traktorius sunkiai išlaviruotų tarp medžių, jo masė jį grimzdintų purve. Taigi, lengvas (sąlyginai) keturratis su šia priekaba – nepamainomas įrankis tvarkytis sudėtingomis sąlygomis. Ypač, sudėtinguose reljefuose.
Iš tiesų, visais šiais įrankiais apsirūpinęs miške gali tvarkytis pats sau vienas. Bet su draugu tai bus ir linksmesnis, ir kiek lengvesnis nuotykis. Jei mėgstate komandinį darbą. Jei ne – dirbkite pats sau vienas.
Pasidaryk-pats kelininkas
„Gyvenime turi pajausti ir prakaito skonį, ir raumenų skausmą, ir mėšlo smarvę“, – filosofiškai pasakojimą apie kelių darbams pritaikytą techniką pradeda gal 2 metrų ūgio ir 150 kg svorio suomis. Matosi, kad vyrukas ūkiškas ir žino ką šneka.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Kelių tvarkymo technika |
Taigi, keliai. Nors pačiam kaime gyventi neteko, pasikliausiu kolegos žodžiu, kad prisikviesti kelininkus užlopyti duobėms – sunkus darbas. Ir brangus. Atvaryti visus „Belarus“ ir KAMAZ reikia turėti auksinę „Lukoil“ kortelę. „Polaris“ siūlo viską susitvarkyti patiems.
Jų partnerių pagamintos priekabos įgalina ne tik atsivežti gruntą ir žvyrą, bet ir pačiam kelią išlyginti. Papasakoti nežinant visos techninės terminologijos – sunku. Kaip ir miškininkai, taip ir kelininkai tam turi savo pavadinimus. Jų nežinodamas nesiimsiu pasakoti ką koks rakandas veikia – peržiūrėkite nuotraukų galeriją ir bus aišku.
Kuo čia dėtas prakaitas ir mėšlas? Pasak aukštaūgio vyruko, gyvenime svarbu paragauti sunkaus darbo. Sutinku su juo. Ir sutinku su „Polaris“, kad drauge su kaimynais praleisti popietę taisant išvažinėtus kelius – smagus užsiėmimas. Ypač, jei tavo kaimynas – anekdotų karalius.
Po darbų, šiek tiek pramogų
Kad ir kaip smagu darbuotis keturračiu, smagu juo ir pasilinksminti. Ypač – su sunkiai pravažiuojamiems paviršiams pagamintais priedais. Teko išbandyti du. Vienas – papildomi ratai. Na, gal tai ne ratai, o tiesiog praplatinimai. Kelis centimetrus į purvą įsmigusiai padangai į pagalbą ateinantys burbulai. Jie neleidžia keturračiui smigti ir purvo vonias įveikia lyg skrisdami virš.
 |
| Gamintojo nuotr./„Polaris“ keturračiai ir pramogos pelkėje |
Bet labiausiai man patikęs priedas – vikšrai. O, tikras džiaugsmas. Negaliu įsivaizduoti dangos (išskyrus vandenį), kurios vikšrais apautas keturratis neįveiktų. Tikras visureigis.
Miške ar su kaimynais praleidus pusdienį darbuojantis, smagu dieną pabaigti pramogomis. Ir nors standartinis keturratis adrenalino dozėmis nė iš tolo neprilygsta „Polaris RZR XP 900“ bagiui, jo funkcionalumas ir šveicariško peiliuko charakteris nugali. Ir darbui, ir pramogoms.
