Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija turi gerų žinių – 2018 m. planuojama dviejų sankryžų, esančių šalia „Megos“ ir magistralės A1, rekonstrukcija.
Pasak laikinojo LAKD vadovo Vitalijaus Andrejevo, jau kitąmet bus rekonstruojama Sargėnų sankryža (sudėtingas srauto vykstančio iš „Via Baltica“ įsiliejimas, persirikiavimas į kelią A1) ir vadinamoji „Megos“ sankryža (sudėtingas srautų pasiskirstymas sankryžoje, atliekami apsisukimų manevrai sankryžoje).
Atvažiuojant nuo Marijampolės keliu A5, kuris įsilieja į kelia A1, bus įrengtas papildomas „ūsas“, kuris leis vieną A1 eismo juostą skirti sklandesniam automobilių įsiliejimui – skirtingi srautai nebesusikirs. Tokios pertvarkos laukia Sargėnų sankryžos.
O „Megos“ sankryža bus platesnė su papildomomis jungiamosiomis gatvėmis.
Sprendimai paaiškės 2018 m. vasarį
Tiesa, su Kauno savivaldybe buvo diskutuota ir dėl kito sprendimo – platinti A.Meškinio (Kleboniškio) tiltą per Nerį.
„LAKD nuomonė nesiskiria nuo Kauno miesto savivaldybės. Mes tik norime pabrėžti, kad vien tik tilto platinimas, kuris reikalauja didžiulių lėšų, visų problemų neišspręs. Tai yra kompleksinis klausimas. Todėl šiuo metu atliekamas makromodeliavimas – įvertinamas visas transporto srautų pasiskirstymas. Taigi tik priemonių visuma gali išspręsti intensyviausios kelio atkarpos problemas.
Mūsų vizija tokia: visi magistraliniai keliai tam tikrose atkarpose turi turėti jungiamąsias gatves. Taigi LAKD norėtų atskirti tranzitinį srautą (kuris galėtų palaikyti gal net 110 km/val. greitį) nuo miesto srauto. Todėl gali atsirasti įvairių sprendimų: ir esamos tilto platinimas, ir naujo tilto statyba, kuriuo galėtume paleisti vietinių gatvių srautus“, – aiškino V.Andrejevas.
Susisiekimo ministerija ir Kauno savivaldybė yra sutarusi, kad visas kompleksinis sprendimas bus pristatytas 2018 m. vasario antroje pusėje, kai bus atlikti ir tilto bandymai.
Tačiau ne tik infrastruktūros spragos lemia tokias spūstis – taip pat ir kai kurių vairuotojų netinkamas arba neprofesionalus elgesys.
Ką vairuotojai daro blogai
Kartais ir patys vairuotojai nesupranta, kad savo elgesiu (nuolatiniu persirikiavimu iš pirmos juostos į antrą ar net chuliganišku vairavimu) gerokai padidina spūstis arba sustabdo eismą antroje juostoje, kai pirmoji vis dar juda (žiūr. vaizdo įrašą 1 min. 27 sek.). Taip susidaro banga, kai, pirmam automobiliui smarkiai sumažinus greitį, susidaro grandininė reakcija ir paskutinis eilės automobilis turi net sustoti.
Paradoksas, bet į antrą eismo juostą vairuotojai nori žūt būt patekti, nes ji yra greičiausia. Kol galiausiai susidaro atvirkštinė situacija.
V.Andrejevas pateikė LAKD drono darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti žalingi vairuotojų įpročiai. Pasak kelių direkcijos vadovo, žiūrint vaizdo įrašą (35, 39 sekundė) matome transporto priemones, atvažiuojančias kryptimi Klaipėda-Vilnius, kurios važiuoja avarinio sustojimo juosta, kerta ištisinę liniją, saugos saleles. Pažeisdami KET prasmukę per dešinę pusę jie lenda į pirmą juostą, taip stabdydami kitus. Todėl dalis kaltės dėl spūsčių, anot V.Andrejevo, tenka vairuotojams, kurie savo kolegų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Taip spūstys susidaro „iš nieko“.
Išvada: jei vairuotojai trūks plyš nesispraustų į antrą juostą, būtų tik sulėtėjimas, bet nekiltų tokios nelogiškos spūstys.
Antraeilininkų sindromas
Dar vienas simptomas, kurį dažnai pastebi kelių direkcijos darbuotojai bei Kelių transporto tyrimų instituto ekspertai kelyje Vilnius-Kaunas: vairuotojai dažniausiai antrąją juosta važiuoja iki pat tos vietos, kur dešinėje prasideda lėtėjimo juosta. O tada, paskutinę akimirką, rikiuojasi į pirmąją, norėdami išvažiuoti iš magistralės A1. Visai kitokia situacija susiklostytų, jei vairuotojai persirikiuotų į pirmąją anksčiau ir galvotų ne tik apie savo interesus.
