Praėjusią naktį termometro stulpelis įvairiose šalies vietose smuktelėjo žemiau nulio, o kaimyninėje Latvijoje iškrito ir pirmasis sniegas.
„Šalnos jau pasirodė, nuo automobilių grandėme šerkšniuką, tačiau žemė dar pakankamai įšilusi, yra teigiama temperatūra, todėl ledo ant kelio dangos dar nebuvo, turbūt nebus dar kelias savaites“, – svarsto Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas.
Per metus keliuose išbarstoma nuo 80 iki 100 tonų natrio chlorido, iš jų Vilniuje – 15 tonų. „Praėjusiais metais buvo rekordinė žiema – apie 25 tūkst. tonų sunaudojame, o smėlio druskos mišinio pagaminame ir sunaudojame 13–18 tūkst. tonų kub. m“, – priduria A. Vilūnas.
Panašiai tinklalapiui LRT.lt kalba ir sostinėje kelius prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas, kurio teigimu, sudėtingesnė situacija keliuose tampa apie spalio vidurį. „Iš daug metų patirties žinome, kad spalį ant keleto tiltų, viadukų ir pakilimų Vilniuje formuojasi plikledis. Dabar bėdų kol kas nėra, viskas kaip priklauso, maršrutai sudėlioti“, – patikina A. Vilūnas.
„Juk nebūna taip, kad krinta sniegas ir būna švaru.“
Savo ruožtu R. Indrulėnas sako, kad dažniausiai valyti kelių automobiliai siunčiami nuo Vėlinių, nors paskutiniais metais šaltasis sezonas prasideda daug vėliau ir užsitęsia ilgiau. „Žiemos dabar prasideda nuo gruodžio vidurio, Kalėdų – tkia tendencija yra pastaruosius kelerius metus. Kaip bus šiemet – neaišku, kelininkai nėra sinoptikai“, – tęsia R. Indrulėnas.
LAKD atstovo teigimu, ilgalaikėmis sinoptikų prognozėmis apskritai neverta pasitikėti. „Geriausiu atveju, penkių parų prognozėmis, kurias mes ir gauname iš sinoptikų. Bet per tas penkias paras taip pat daug kas gali pasikeisti, taigi, tiksliausia yra dviejų parų – šiandienos ir rytdienos“, – LRT.lt sako R. Indrulėnas.
Per metus keliuose išbarstoma nuo 80 iki 100 tonų natrio chlorido, iš jų Vilniuje – 15 tonų. „Praėjusiais metais buvo rekordinė žiema – apie 25 tūkst. tonų sunaudojame, o smėlio druskos mišinio pagaminame ir sunaudojame 13–18 tūkst. tonų kub. m“, – priduria A. Vilūnas.
R. Indrulėno skaičiavimais, daugiausia druskos barstyti kelius sunaudojama, kai temperatūra siekia 0–5 laipsnių šalčio.
LAKD atstovas patikina, kad šaltajam metų sezonui ruošiamasi ir „kelininkai nebus užklupti netikėtai“. „Keiksnoti kelininkus galima, bet jei naktį pasnigo, tai negalime snaigių gaudyti ore. Vis tiek reikia tam tikro laiko, kad nuvalytume gatves ir pabarstytume jas druska. Juk nebūna taip, kad krinta sniegas ir būna švaru. Bet per daugelį metų nesame nė karto pažeidę sutarties su savivaldybe, yra numatyti normatyviai, per kiek laiko turime atlikti darbus“, – LRT.lt dėstė A. Vilūnas.
