Padangos
Padangos – svarbiausias saugaus eismo kriterijus. Pagal kelių eismo taisykles, pakeisti automobilio apavą iš vasarinio į žieminį jau turėjome iki lapkričio 10 dienos.
Azarto vedini nusprendėme patikrinti dešimties automobilių, stovėjusių vieno prekybos centro aikštelėje padangas. Keturi automobiliai buvo su žieminėmis padangomis, trys – su universaliomis padangomis, tinkančiomis tiek žiemai, tiek vasarai (M+S) ir dar trys transporto priemonės buvo „apautos“ vasarine guma.
Primename: jei žiemos sezono metu pateksite į autoįvykį, o jūsų mašina vis dar bus su vasarinėmis padangomis, rizikuojate netekti teisės į draudimo išmoką.
Ko laukia tie trys vairuotojai? Momento, kai rytinė kelionė į darbą pavirs dailiuoju čiuožimu?
Nukritus oro temperatūrai vasarinių padangų guma praranda savo geriausias savybes. Tačiau vairuotojai dažniausiai susimąsto tik tada, kai kelių eismo taisyklių nesilaikymas kerta per piniginę.
Primename: jei žiemos sezono metu pateksite į autoįvykį, o jūsų mašina vis dar bus su vasarinėmis padangomis, rizikuojate netekti teisės į draudimo išmoką. Taip pat susimąstykite, kaip brangu bus savo lėšomis remontuoti naujutėlaitį „Mercedes“, į kurį bet kada galite įvažiuoti tiesiog nespėję sustoti.
Slėgis padangose
Ne mažiau nei protektorius ar padangos tipas, svarbus slėgis. Padangose atvėsęs oras užima mažiau vietos, slėgis mažėja. Itin didelis skirtumas susidarys, jei padangas pripūtėte esant nulinei temperatūrai, o po kelių dienų oras atvėso iki minus 20.
Išloš tie, kurie vairuoja naujus automobilius, turinčius padangų slėgio daviklius – prietaisus, siunčiančius informaciją apie slėgį padangose tiesiai į prietaisų skydelį. Rekomenduojamas padangų slėgis dažniausiai būna nurodytas kuro bako dangtelio vidinėje pusėje. Atrodo, kad oras tėra labai nekaltas reiškinys, bet tai lemia ne tik eismo saugumą, bet ir degalų ekonomiją.
Aušinimo skystis
Teoriškai galima teigti, kad aušinimo skystis gali būti efektyvus iki ketverių metų, tačiau Lietuva – tokia šalis, kur temperatūros svyravimo amplitudė viršija 60 laipsnių. O tai mažina aušinimo skysčio efektyvumą.
Ekspertai pataria prieš žiemą tepalą pakeisti net ir tuomet, jei to daryti pagal nuvažiuotus kilometrus dar nereikia.
Senesnių automobilių vairuotojams derėtų prisiminti ir dar vieną niuansą. Galbūt automobilio variklio aušinimo sistema nesandari ir ją vasarą teko papildyti vandeniu? Jeigu taip, tuomet aušinimo skystis atsiskiedė ir jo galimybė atlaikyti žemą temperatūrą sumažėjo. Taip pat skystį derėtų keisti ir tuomet, jei jis, bėgant metams, jau tapo drumzlinas.
Tepalas
Tepalą visi vairuotojai dažniausiai keičia nustatytu periodiškumu. Įprastai ši procedūra atliekama kas 10-15 tūkstančių kilometrų, tačiau ekspertai pataria prieš žiemą tepalą pakeisti net ir tuomet, jei to daryti pagal nuvažiuotus kilometrus dar nereikia.
Jei iki numatytos ribos jums likę nuvažiuoti dar vieną ar du tūkstančius kilometrų – netaupykite ir į servisą ar savo garažą užsukite dar prieš žiemą. Kodėl? Varikliui ekstremaliomis žiemos sąlygomis bus lengviau užsivesti ir dirbti esant naujai alyvai.
Kuro filtras
Lietuvoje didžiąją dalį viso autoparko sudaro dyzeliniai automobiliai, tad ši pastraipa skirta būtent tokiais degalais varomų automobilių savininkams. Ne vienam „dyzelistui“ yra tekę susidurti su situacija, kai automobilis sunkiai užsiveda arba esant žemesnei temperatūrai neužsiveda visai. Tuomet verta prisiminti, kada paskutinį kartą keistas kuro filtras.
Esant žemai temperatūrai dyzelinas kristalizuojasi, o susidaręs parafinas filtrą užkemša.
Degalų kiekis bake
Žiemos metu kuro bake rekomenduojama laikyti kuo daugiau degalų. Kuo jų daugiau – tuo mažiau vietos lieka orui, kuris šylant ir šąlant kondensuojasi ir virsta vandens lašeliais.
Pripildykite baką sklidinai ir reguliariai jį papildykite.
Ši smulkmena gali padaryti nuostolių.
Savaime suprantama, kad degalai nėra pigūs ir ne kiekvienas vairuotojas gali sau leisti važinėti pilnu degalų baku, tačiau susiplanuokite savo išlaidas kurui ir vietoje savaitinio degalų pylimo po kelias dešimtis litrų, pripildykite baką sklidinai ir reguliariai jį papildykite.
Variklio pašildymas
Tarp vairuotojų ypač gajus mitas, kad ryte, prieš važiuojant reikia pašildyti variklį, leisti jam dirbti laisva eiga. Sutinkame, kad šaltu varikliu važiuoti yra sunkiau. Tepalas sustingęs, sunkiai jungiasi pirmoji pavara, iš ortakių pučia šaltas vėjelis.
Tačiau gaišti laiką ir eikvoti degalus verta tik vienu atveju – jei tuo pat metu valote sniegą ar grandote šerkšną nuo savo automobilio. Jei langai neapšerkšniję – negaiškite laiko ir neleiskite vėjais pinigų. Tereikia kelionės pradžioje kelias minutes važiuoti lėčiau, aukštesnėmis pavaromis, per daug neįsibėgėjant iki tol, kol variklis pasieks darbo temperatūrą. Prisiminkite, kad variklis visada įšils greičiau važiuojant, nei stovint ir dirbant laisva eiga.
Elektros įranga
Žiema – išbandymas jūsų automobilio akumuliatoriui.
Vytautas Šakėnas sako, kad kiekvieną akumuliatorių atiduoti utilizuoti galima po 4 metų darbo. Lietuvoje vairuotojai dažniausiai akumuliatorių keičia tik tuomet, kai nepavyksta paleisti variklio ir į darbą tenka kulniuoti pėsčiomis ar važiuoti viešuoju transportu.
Kur kas daugiau priežiūros reikia dyzeliniams automobiliams. Jei važinėjama daug, tačiau trumpais atstumais, dažnai gesinamas ir kuriamas automobilis, generatorius nespėja reikiamai įkrauti akumuliatoriaus baterijos.
Tačiau kaltę dėl rytinio automobilio kaprizo vien akumuliatoriui suversti nederėtų. Po variklio gaubtu yra dar du prietaisai, kurie ne ką mažiau reikšmingi jūsų ratuotai elektros jėgainei. Tai starteris ir generatorius. Jei generatorius nepakankamai krauna akumuliatorių, priežasties galima ieškoti ir čia. Vienas iš retesnių, tačiau taip pat pasitaikančių gedimų – starterio problemos.
Vytautas Šakėnas sako, kad kur kas daugiau priežiūros reikia dyzeliniams automobiliams. Jei važinėjama daug, tačiau trumpais atstumais, dažnai gesinamas ir kuriamas automobilis, generatorius nespėja reikiamai įkrauti akumuliatoriaus baterijos. Specialistas tokiu atveju rekomenduoja akumuliatorių pakrauti papildomai. Primename, kad žiemą esant žemai temperatūrai, akumuliatoriaus talpa sumažėti gali net keliomis dešimtimis procentų.
Dar vienas reikšmingas punktas – kaitinimo žvakės. Jos egzistuoja taip pat tik dyzeliniuose varikliuose. Vasarą šis komponentas praktiškai neaktualus, tačiau žiema atverčia visas kortas ir parodo, kokios būklės yra jūsų automobilio pakaitinimo žvakės. Jeigu jos neveikia – vėl gali tekti prisiminti viešojo transporto paslaugas.
Stiklų plovimo skystis
Dažnai vairuotojas žiemos pradžią pajunta tada, kai ant langų papurškus ploviklio, pamato, kad stiklas apsitraukia leduku.
Tai pirmas požymis, kad automobilį žiemai ruošti jau vėluojate. Jei vasarą į stiklų plovimo skysčio bakelį galėjome pilti nors ir vandenį, tai žiemą tenka susirūpinti, kad skystis sistemoje neužšaltų. Tam rekomenduojama įsigyti plovimo skysčio, galinčio atlaikyti bent jau 30 laipsnių šalčio temperatūrą. Stiklų ploviklio galima įsigyti kiekviename prekybos centre ar degalinėje.
Matomumas
Viena iš nemaloniausių procedūrų šaltą žiemos rytą – grandyti šerkšną nuo automobilio stiklų. Savaime suprantama, kad vos pakilus iš šiltos lovos stoviniuoti lauke su grandikliu rankoje – menkas malonumas. Dėl to daugelis vairuotojų net nesistengia tinkamai nuvalyti visų automobilio langų.
Taip gerokai sumažinamas matymo laukas. Mažas nuvalytas laukelis ties vairuotojo akimis eismo saugesniu tikrai nepadaro.
Dar didesnis kuriozas įvyksta tuomet, kai pasirodo, kad mašinoje net nėra specialaus grandiklio. Tuomet „į trasą eina“ kompaktinių plokštelių dėklai, nuolaidų kortelės ar net cigarečių pakeliai. Tačiau nesileiskime į kraštutinumus. Apsiginkluokime šia priemone dar iki tol, kol stiklus padengs šerkšnas.
„Tenka žiemos rytais matyti vairuotoją, sėdintį tarsi tanke. Į kelią žiūrima pro mažą plyšelį. Norėdami vairuoti saugiai, privalome stebėti situaciją 360 laipsnių kampu, o ne tik žiūrėdami į priekį.“ – senas tiesas primena Vytautas Šakėnas.
Lietuva – tokia šalis, kurioje žiemą dažnas reiškinys yra šlapdriba, todėl būtina pasirūpinti ir gerais valytuvais. Teoriškai valytuvus reikia keisti kasmet ar kas dvejus, tačiau prieš žiemą būkime priekabūs ir jei matome, kad valytuvai savo funkcijos gerai nebeatlieka, pakeiskime jų gumeles netaupydami.
Nepamirškime specialiu skysčiu sutepti automobilio durelių gumų bei spynelių. Antraip gali tekti mindžikuoti prie automobilio ir spręsti uždavinį, kaip patekti į vidų.
Gumos ir spynelės
Nepamirškime specialiu skysčiu sutepti automobilio durelių gumų bei spynelių. Antraip gali tekti mindžikuoti prie automobilio ir spręsti uždavinį, kaip patekti į vidų. Yra tekę girdėti ir apie atvejus, kai automobilio durelių spynelę atšildyti vairuotojai bandė ir degtukais. Iš anksto papurkškite į spyneles specialaus skysčio. Taip apsisaugosite nuo minėtų nemalonumų.
Esant drėgniems orams, o naktį staiga paspaudus šaltukui, ryte gali sunkiai atsidaryti durelės. Kai mes jas atidarome panaudodami jėgą – dažniausiai pamatome suplyšusias apsaugines gumas. Rekomenduojama šias gumines dalis prieš žiemą nusausinti ir sutepti specialiu, silikoninio pagrindo skysčiu.
Kėbulas
Žiema – metas, kai šalies keliai tampa ypač sdruskingi. Tonos druskos ant kelių ne tik nutirpdo ledą bei sniegą, bet ir taikosi į jūsų automobilio kėbulą.
Jei prieš žiemą spjausite į savo automobilio priežiūrą, pavasariop galėsite drąsiai apsilankyti dažykloje arba patys imtis rūdžių šalinimo, kėbulo paruošimo ir dažymo darbų. Korozija jūsų automobilio tikrai nepasigailės, todėl prieš žiemą derėtų automobilį nuplauti, apžiūrėti, ar kur nors nesiformuoja rūdžių židiniai. Radus korozijos užuomazgų, jas reikėtų panaikinti dar iki prasidedant pasūdytų kelių sezonui.
Komplektacija
Be šluotelės sniegui nušluoti nuo kėbulo ir grandiklio langams nugremžti, specialistai automobilyje rekomenduoja turėti užvedimo laidus, liaudyje vadinamus „krokodilais“ ir buksyravimo lyną.
Gal jums pačiam šių priemonių ir neprireiks, bet visuomet galėsite padėti kitiems vairuotojams, kuriuos dėl aplaidumo žiema jau bus suspėjusi nubausti.
