Visgi išrastas naujas įkrovimo būdas kiek skiriasi nuo tradicinio: čia net nereikia sustojus išlipti bei įkišti griozdiško kabelio į tam pritaikytą rozetę. Viskas vyksta kur kas paprasčiau. „Jūs pastatote automobilį į tam tikrą vietą, išjungiate elektros agregatus ir viskas,“ – teigia Antonis Thomsonas, kompanijos, kuri praktikoje įdiegė tokią technologiją, direktorius.
Mokslininkai, pritaikę bevielį įkrovimą automobiliams, teigia, jog tai visiškai saugus reikalasEkeltromagnetinė indukcija energiją perduoda iš po žeme paslėpto generatoriaus į automobilio dugne sumontuotas baterijas. Tokia sistema gali būti sumontuota praktiškai bet kurioje vietoje: ir prekybos centrų aikštelėse, ir garažo grindyse, ir specialiose elektromobilių įkrovimo stotelėse. Vos tik elektra varomam automobiliui sustojus, vairuotojas nuspaudžia specialų mygtuką ir baterijos pradeda krautis.
1831 metais fizikas iš Didžiosios Britanijos Michaelis Faradayus išrado elektromagnetinę indukciją.
Jis suprato, kad pastačius dvi rites vieną šalia kitos ir pradėjus vieną iš jų veikti elektra, susidaro magnetinis laukas, dėl kurio antroji ritė įgauna įtampą.
Elektromobilio atveju, šios ritės sumontuotos dviejose plokštėse.
Šią sistemą sukūrė „Auckland“ universiteto mokslininkai, tačiau projektą rėmė „HaloIPT“ įmonė, kuri dabar šią technologiją bando pritaikyti praktikoje.
Dar vienas tokios naujovės privalumas – nekenčiantis miesto įvaizdis. Miestų planuotojai tikrai nenorėtų, kad kiekviename gatvės pakraštyje stovėtų elektros įkrovimo stulpeliai, keliantys dar didesnį chaosą.
Vienas iš pirmų tokias technologijas priimsiančių koncernų gali būti „Rolls Royce“. Prabangių automobilių gamintojas naujausiame savo kūrinyje, elektra varomame „102EX Phantom Experimental Electric” modelyje jau sumontavo tam skirtas magnetinės indukcijos plokštes.
 |
| Gamintojo nuotr./„Rolls Royce 102EX“ – varomas elektra |
Jau nuo 2002-ųjų dviejų Italijos miestų (Genujos bei Turino) gatvėmis važinėja autobusai su tokiomis plokštėmis.
Kitos įkrovimą aktyvuojančios plokštės buvo sumontuotos stovėjimo stotelėse, taigi, kol į autobusus lipa keleiviai, baterijos pasipildo tam tikru energijos kiekiu.
Daugelis italų, besinaudojančių tokiu visuomeniniu transportu, yra labai patenkinti šia technologija. Vienas iš pagrindinių tokių elektrinių autobusų privalumų – sklandumas – jie važiuoja daug maloniau už dyzelinius autobusus.
Mokslininkai, pritaikę bevielį įkrovimą automobiliams, teigia, jog tai visiškai saugus reikalas. Sistema pagal rekomenduojamus standartus reguliuoja magnetinio lauko stiprumą taip, kad jis nesukeltų jokio poveikio žmogaus sveikatai. Tiems, kurie tokiu sprendimu abejoja, reikėtų išgirsti profesoriaus Paulo Mitchesono iš Londono „Imperial“ koledžo nuomonę.
„Bevielis baterijų įkrovimas – procesas, kurio metu elektromagnetinis laukas veikia tarp plokštelių po žeme bei plokštelių elektromobilyje“, – teigia jis. „Neįmanoma sukurti tokios sistemos, kuri neskleistų jokios radiacijos, tačiau gerai ištobulinta technologija leis agregatams skleisti nereikšmingai mažą elektromagnetinę spinduliuotę, kurios stiprumo ribos yra griežtai nustatytos.“
Bevieliu būdu įkraunami autobusai kraunasi maršruto pabaigoje. Tai užtrunka nuo 5 iki 10 minučių.
Prie to galima pridėti dar ir trumpus įkrovimus keleivių įlaipinimo stotelėse metu. Tokiu režimu šie elektra varomi autobusai dirba nuo 7 valandos ryto iki 8 valandos vakaro.
