Kai kuriems iš jų tai buvo pirmas kartas, kai jie važiavo su hibridiniu automobiliu, išbandė, kaip jie yra valdomi, sužinojo, kad kas valandą ar dvi nereikia transporto priemonės krauti ir kad ji turi ne tik elektra varomą variklį.
Hibridinių automobilių atstovai Lietuvoje pripažįsta, kad būtent informacijos stoka vairuotojus kiek atbaido nuo minėtų automobilių ir jie vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio. Žinoma, jie nepamiršta pridurti, kad visgi pačia svarbiausia priežastimi priimant sprendimą, kokį automobilį pirkti, išlieka kaina.
„Paskutiniu metu hibridiniais automobiliais klientai domisi gerokai dažniau, bet kai reikia žengti paskutinį žingsnį ir apsispręsti – pirkti ar ne, nemaža dalis renkasi kainą. Tuomet įvertina, kad už tą pačią kainą galima nusipirkti didesnę transporto priemonę, o ekologija lieka nuošalyje“, – sako Ignas Daublys, „Honda“ atstovybės Lietuvoje „Nippon Auto“ pardavimų vadovas.
 |
| Autoplius.lt nuotr./„Autoplius Eko dienos“ |
Informacijos trūkumu stebisi ir Gintaras Sudaras, „Lexus“ ir „Toyota“ Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Mototoja“ pardavimo vadovas.
„Lyg ir atrodo, kad informacijos yra, bet potencialūs klientai ir netgi kai kurie partneriai ne visada žino hibridinių automobilių privalumus. Aišku, mes rengiame bandomuosius važiavimus, įvairius pristatymus, tačiau to, matyt, nepakanka. Trūksta švietėjiškos veiklos apie vidaus degimo variklio ir elektros variklio bendradarbiavimą, hibridinių automobilių patikimumą ir ekonominę bei ekologinę naudą“, – konstatuoja G.Sudaras.
Jo teigimu, pagrindinis hibridinių automobilių pirkėjas – išsilavinęs, karjeros žmogus, turintis šeimą, besidomintis technologijomis ir žinantis, kodėl reikia pirkti būtent tokią prekę: „Dažniausiai pirkėjas jau yra susipažinęs su hibridiniais automobiliais, juos išbandęs praktiškai ir nebesivadovauja visuomenėje kuriamais stereotipais“.
 |
| Autoplius.lt nuotr./„Autoplius Eko dienos“ |
„Mototoja“ duomenimis, pernai buvo parduota apie 40 „Toyota Prius“ ir „Toyota Auris“ hibridinių automobilių, o iš parduodamų „Lexus“ automobilių beveik 80 proc. yra hibridiniai. UAB „Nippon Auto“ duomenimis, per metus parduodama iki 10 hibridinių „Honda“ automobilių.
Be subsidijų – sunku įsigyti
Pasaulyje vykstančios automobilių parodos atskleidžia, kad automobilių gamintojų žvilgsniai krypsta ekologiškesnių transporto priemonių link. Visgi konkuruoti su benzininiais ir dyzeliniais automobiliais kol kas dar labai sunku.
Aleksandras Petrovas, „Mitsubishi Motors“ importuotojo Lietuvoje „Inchcape Motors“ atstovybės „Autovytaras“ vadovas, teigia, kad alternatyviais degalais varomų automobilių per artimiausią dešimtmetį tikrai padaugės, tačiau jie neišstums benzininių ir dyzelinių automobilių.
„Lietuvoje taip pat matome nedidelį progresą – pernai apie vieną procentą visų parduotų naujų automobilių sudarė hibridai. Mūsų šalyje, kurioje netaikomos jokios lengvatos hibridinių automobilių įsigijimui, tai yra nemažai. Pavyzdžiui, Estijoje subsidijuojami bet kurių markių elektromobiliai – iki pusės kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad pasinaudojus subsidija elektromobilis kainuotų apie 20 tūkst. eurų. Estijos vyriausybė taip pat įsigijo greitojo krovimo prietaisų ir 507 elektromobilius „Mitsubihi i-Miev“ valstybės reikmėms. Ten požiūris yra kitoks“, – pasakojo A.Petrovas.
 |
| Autoplius.lt nuotr./„Autoplius Eko dienos“ |
Europoje jau parduota daugiau nei 3000 vien tik elektra varomų „Mitsubishi i-Miev“ automobilių, daugiausia – apie 40 proc. Norvegijoje.
„Perkant elektra varomą automobilį Norvegijoje vairuotojas atleidžiamas nuo visų, su automobiliu susijusių, mokesčių. Todėl pagal kainą jis gali konkuruoti su visais automobiliais, kurie turi vidaus degimo variklį. Be to, pavyzdžiui, Osle galima nemokamai statyti, pasikrauti ir pan. tokiems automobiliams teikiamų privalumų. Žinoma, kol kas galiu pasakyti, kad „Mitsubishi i-Miev“ yra gan nepigus automobilis, kurio maksimalus nuvažiuojamas atstumas su visiškai įkrauta baterija yra 150 kilometrų. Visgi, jeigu mūsų šalyje būtų taikomos lengvatos, esu įsitikinęs, kad jį būtų naudinga įsigyti“, – sako A.Petrovas, prisipažinęs, kad Lietuvoje kol kas nenupirktas nė vienas elektromobilis.
Sekame estams iš paskos
Kolegai iš „Inchcape Motors“ pritaria ir G.Sudaras. Jo teigimu, Estija pagal hibridinių automobilių populiarumą ir pardavimus yra laikoma lydere tarp Baltijos šalių.
„Estai yra arčiau skandinavų, kurie jau yra atradę hibridinius automobilius, ir ten net yra hibridinių taksi su 300 tūkst. kilometražu. Pirmiausia, hibridai Skandinavijoje buvo perkami dėl nedidelių degalų sąnaudų, vėliau pastebėta, kad jie dar ir labai patikimi, rečiau reikia remontuoti. Estai vadovaujasi skandinavų pavyzdžiu. Mes su latviais sekame estams iš paskos“, – Baltijos šalis lygina G.Sudaras.
Jis prognozuoja, kad ateityje hibridinių automobilių pardavimų kreivė Europoje turėtų didėti ir dėl „Euro 6“ ir „Euro 7“ įvedamų variklių standartų. Dabartiniuose „Toyota“ planuose – iki 2020 metų pradėti gaminti vien tik hibridinius automobilius.
