Konferencijos metu buvo aptartos technologijų naujovės, leidusios sumažinti dabartinių pramoniniu būdu gaminamų elektromobilių kainą, baterijų įkrovimo laiką, ištobulinusios baterijų keitimo sistemas, padidinusios įveikiamą maksimalų atstumą. Taip pat apžvelgta lyderiaujančių pasaulyje šalių patirtis, iš kurių ypač išsiskiria kaimyninė Estija, elektromobilių įsigijimo skatinimui skirianti dotacijas iki 17000 eurų vienam automobiliui ir numatanti itin intensyvią įkrovimo stotelių plėtrą šalyje, dotuojamą valstybės. Aptartos ir Lietuvoje kylančios iniciatyvos, vietinių gamintojų laimėjimai. AB „Lesto“ vadovaujama iniciatyvinė grupė (jungianti Susisiekimo ministeriją, Energetikos ministeriją, energetikos sektoriaus įmones „Lesto“ ir TIC (Technologijų ir inovacijų centras), MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra), Ūkio ministerijos deleguotas agentūras („Invest Lithuania“ bei „Versli Lietuva“) pristatė situaciją Lietuvoje: numatomus įsigijimo skatinimo šaltinius, tinklo plėtros studijas ir projektus, galimų tarptautinių investuotojų labai rimtą susidomėjimą kurti elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje.
Konferencijos pabaigoje nutarta:
1. Tobulinti teisės aktų bazę, atkreipiant dėmesį į elektra varomų transporto priemonių tinkamą registraciją; įvairių skatinimo formų suteikimą elektrinių transporto priemonių vartotojams akcentuojant techninio aprūpinimo, klimato kaitos, aplinkos apsaugos ir transporto spūsčių problemas. Galimos skatinimo formos: pasiūlyta koreguoti galios mokesčio taikymą, asmenims įkraunantiems namų sąlygomis; CO2 išmetimo mokesčio įvedimas visiems automobiliams, darant išimtį elektromobiliams; galimybę elektromobiliams važinėti ekologinėse zonose bei „A“ eismo juostomis.
2. Svarstyti kainos ir įperkamumo problemą, suteikiant mokesčių lengvatas ir subsidijas, atsižvelgiant į PVM dydį, dalinę elektromobilio kainos kompensaciją (kaip šaltinį galimai panaudojant taršos leidimus); suteikiant nuolaidas elektromobilių krovimui jų savininkų namuose naktį. Galbūt tam būtini specialūs elektros planai tiems, kas turi elektromobilį. Kitas sprendimas – tikslinės kompensacijos už elektros energijos suvartojimą elektromobilių įkrovimui (grąžinamos kartą metuose pajamų deklaracijų teikimo metu).
3. Visos skatinimo formos yra skiriamos greitesniam elektromobilių skverbimuisi į vartotojų rinką ir turi būti laikinos. Skatinimo programos neturėtų būti ilgesnės nei 5–7, daugiausiai 10 metų.
4. Didinti visuomenės informuotumą. Skleisti žinias apie elektrinių transporto priemonių privalumus. Vienas iš labai konkrečių ir paveikių sprendimų: siūlyti pirkti elektromobilius savivaldybių vadovams ir tarnyboms, valdžios institucijoms, šalia savivaldybių statyti įkrovimo stoteles (kuriose galimai bent pirmuosius keletą metų įkrovimas būtų nemokamas) ir tokiu būdu propaguoti elektromobilių vartojimą. Labai užkrečiantis Estijos pavyzdys: socialiniai darbuotojai aprūpinti 500 elektromobilių kasdien į susitikimus su žmonėmis važiuoja šiuo ekologišku transportu.
5. Technologijų kaita, pereinant prie elektromobilių gamybos, sudaro sąlygas ir Lietuvos verslui įsijungti į (galbūt globalinį) gamybos procesą. Tokiu būdu galima tikėtis didėjančių investicijų į gamybą Lietuvoje, naujų darbo vietų kūrimo. Taip pat galima tikėtis ir investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų vystymą, juo labiau, kad Lietuvoje yra pagrindinė būtina technologinė ir kvalifikacinė darbuotojų bazė tokiai veiklai.
