„Audi A3 Sportback g-tron“ būdinga visa „Audi“ technologijų gama – pradedant itin lengvų medžiagų technologijomis ir informacinėmis-pramoginėmis sistemomis ir baigiant vairuotojo pagalbos sistemomis. Tačiau svarbiausia čia yra moderniausia CNG pavaros technologija ir šių degalų laikymas automobilyje. Du degalų bakai po bagažine gali talpinti po septynis kilogramus CNG dujų, suslėgtų iki 200 barų slėgiu. Įsisavinus itin lengvų medžiagų technologijas, šie bakai sveria po 27 kilogramus mažiau nei pirmtakai.
Skiriasi naujų bakų konstrukcija. Vidinis sluoksnis sudarytas iš dujoms nepralaidaus poliamidinio polimero, o antrasis anglies pluoštu sustiprinto polimero (CFRP) sluoksnis suteikia bakui ypatingą tvirtumą. Trečiasis stiklo pluoštu sustiprinto polimero (GFRP) sluoksnis apsaugo baką nuo išorinių pažeidimų. Ypatingo stiprumo epoksidinė derva naudojama sujungti pluoštais sustiprintas medžiagas.
Antroji „Audi A3 Sportback g-tron“ pažiba – elektroninis jo dujų slėgio reguliatorius. Šis kompaktiškas ir lengvas komponentas sumažina aukštą dujų tekėjimo slėgį iki devynių barų iš cilindrų per dvi stadijas. Tai garantuoja, jog visada bus užtikrinamas slėgis reikiamose sistemos vietose – dujų vamzdyne ir įpurškimo vožtuvuose, – žemas slėgis efektyviam važiavimui mažu greičiu ir aukštesnis, kai vairuotojas pageidauja daugiau galios ir traukos.
CNG talpos leidžia nuvažiuoti apie 400 km.
Jei slėgis bake nukrenta iki dešimties barų, variklio valdymo sistema automatiškai įjungia benzininį režimą. „Audi A3 Sportback g-tron“ gali būti vienodu pajėgumu varomas dviem degalais, t.y. jo dinaminės charakteristikos yra identiškos automobiliui važiuojant CNG ar benzininiu režimu.
Skaičiuojant pagal vidutines degalų sąnaudas, CNG talpos leidžia įveikti apie 400 km atstumą, o jei tik reikalinga, su baku benzino dar galima nuvažiuoti 900 km. Taigi, bendras nuvažiuojamas nuotolis identiškas kaip „Audi TDI“ automobilių. Du ekranai prietaisų skydelyje leidžia vairuotojui stebėti degalų kiekį abiejuose bakuose. Vairuotojo informavimo sistema taip pat rodo momentines degalų sąnaudas, skaičiuojamas pagal atitinkamą važiavimo režimą.
Du užpylimo kakleliai įmontuoti po įprastu degalų dangteliu. Po užpylimo ir jeigu lauke labai šalta, variklis automatiškai užvedamas benzinu, tada kaip įmanoma greičiau perjungiamas dujinis režimas.
Po variklio dangčiu – naujas 1.4 TFSI. Pagrindiniai jo pakeitimai atlikti variklio galvutei, turbokompresoriui, įpurškimo sistemai, katalizatoriams. Išvystydamas 81 kW (110 AG) pajėgumą ir 200 Nm trauką, „Audi A3 Sportback g-tron“ gali važiuoti maksimaliu 190 km/h greičiu, o pagreitis nuo 0 iki 100 km/h trunka vienuolika sekundžių. Penkerių durų automobilis vidutiniškai naudoja mažiau nei 3,5 kilogramo CNG arba „Audi e-gas“ dujų 100 km, kurios gaunamos iš „e-gas“ projekto ekoelektrinės. Važiuojant dujomis, CO2 emisijos yra mažesnės nei 95 gramai kilometrui.
Šiltnamio efekto sukeliančių dujų balansas atrodo dar patrauklesnis įvertinus visus automobilį važiuoti priverčiančius faktorius. Kai „A3 Sportback g-tron“ yra varomi „e-gas“ dujomis, į aplinką neišleidžiama daugiau CO2 dujų, nei buvo chemiškai absorbuota gaminant šį automobilį – sukuriama uždara grandinė. Kai į analizę įtraukiamos „e-gas“ dujų gamyklos ir vėjų jėgainių energijos sąnaudos, CO2 emisijos yra vis dar mažesnės nei 30 gramų vienam kilometrui.
Su „e-gas“ projektu „Audi“ tapo pirmuoju automobilių gamintoju, sukūrusiu visą atsinaujinančios energijos grandinę.
„E-gas“ grandinės pradžia laikytina elektros energija, gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Galutiniais produktais tampa vandenilis ir sintetinai „e-gas“ degalai. Pirmosios pasaulyje sintetino metano („e-gas“), gaunamo iš CO2 ir atsinaujinančios elektros energijos, pramoninės gamyklos statybos darbai jau beveik baigti „Werlte“ gamykloje (Žemutinės Saksonijos Emslando apylinkėje) Vokietijoje.
„Audi e-gas“ gamykloje elektrolizei pirmoje stadijoje naudojama atsinaujinanti elektros energija – vanduo padalijamas į deguonį ir vandenilį („Audi e-hydrogen“), kuris vieną dieną galės varyti degalų elementų automobilius. Kadangi šiuo metu nėra išvystytos vandenilio infrastruktūros, deja, metano gamykloje vandenilis sujungiamas su CO2, kad būtų sukuriamas atsinaujinantis sintetinis metanas arba „e-gas“. Cheminiu požiūriu, šios dujos yra identiškos fosiliniu pagrindu susidariusioms gamtinėms dujoms. Todėl jos gali būti pateikiamos į CNG degalines per gamtinių dujų tinklą.
Dėl elektros virsmo į dujas proceso pirmą kartą elektros ir dujų tinklai jungiami į vieną abiem pusėmis. Iki šiol buvo galima generuoti elektrą iš dujų, bet tik ne atvirkščiai. „e-gas“ gamykla nutiesia kelią į gamtinių dujų tinklą su savo didelėmis dujų laikymo apimtimis ir lankstaus transportavimo sistema.
„Audi e-gas“ gamykloje naudojamas CO2 yra imamas iš greta esančios biodegalų gamyklos, valdomos EWE kompanijos. CO2, kuris teršia atmosferą, yra chemiškai įterpiamas į degalus „e-gas“ gamykloje. Ši gamykla kasmet pagamins apie 1 000 metrinių tonų degalų ir chemiškai apdoros 2 800 metrinių tonų CO2. Tai grubiai atitinka CO2 kiekį, kurį per metus absorbuotų 224 000 medžių.
Neutralios CO2 dujos iš „Werlte“ gamyklos 1 500 naujiems „Audi A3 Sportback g-tron“ automobiliams leis kasmet nuvažiuoti 15 000 kilometrų. Energetikos pramonė taip pat pelnysis iš „e-gas“ projekto, nes ji kaskart susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai ir lanksčiai vietos atžvilgiu laikyti didelius kiekius atsinaujinančios elektros energijos, gaminamos iš vėjo turbinų ir fotoelektros sistemų.
